Apie žvejybos sąlygas ir galimybes Švedijoje 15min pasakoja patyręs žvejys, verslininkas, lietuvių bendruomenės Švedijoje valdybos narys ir klubo „Kablys.SE“ pirmininkas – Gytis Rinkevičius.
– Papasakokite smulkiau apie žvejybą Švedijoje – ką turėtų žinoti kiekvienas žvejys, atvykęs žuvauti į šią šalį?
– Žvejybos atžvilgiu, Švedija yra labai tinkama šalis. Čia žvejoti galima ištisus metus, vykdyti skirtingų tipų žvejybą įvairiuose vandenyse – pradedant jūra, ežerais, upėmis ir baigiant tvenkiniais. Visuose vandenyse žuvies yra apstu, todėl Švedijoje veikia ne viena įmonė, užsiimanti žvejybos verslu.
Dauguma užsieniečių atvažiuoja į Švediją žvejoti lašišų. Jų gausu visoje Švedijoje, o ypač rytinėje dalyje nuo Stokholmo iki pat pietinės dalies pakrantės ir upės.
Šiame regione yra jūra, kuri, palyginti su visa kita Švedijos dalimi, yra labai žuvinga. Taip yra todėl, kad komercinė žvejyba tralais, t. y. dideliais laivais su milžiniškais tinklais, čia buvo uždrausta dar 1932 metais, ir tai padėjo atgaivinti įvairios rūšies žuvivaisą bei padidinti žuvų kiekį.
Jūroje yra labai įvairių žuvų: menkių, plekšnių, skumbrių, silkių ir t.t. Šiemet aptikome tunų, kurie yra tikra retenybė.
Jūroje yra labai įvairių žuvų: menkių, plekšnių, skumbrių, silkių ir t.t. Šiemet aptikome tunų, kurie yra tikra retenybė.
Jūroje žvejoti nereikia jokių leidimų, todėl galima rasti daugybę bendrovių, kurios užsiima komercine, sportine žvejyba ir teikia savo paslaugas žvejams mėgėjams.
Jos plukdo žmones į jūrą 4-ioms, 6-ioms, 8-ioms valandoms (pasirinktinai) į žuvingas vietas. Man neteko girdėti nė vieno nusiskundimo, kad žmonės būtų grįžę be laimikio
Kalbant apie ežerus, labai populiarus yra spiningavimas, nes čia gausu starkių, lydekų, ešerių. Ežeruose galima pagauti ir trofėjinių žuvų, tačiau jos yra apmokestinamos, tam yra būtina įsigyti žvejo bilietą.
Egzistuoja šeši didžiausi Švedijos ežerai, kurie nėra apmokestinti, juose žvejoti galima be leidimų. Turint žvejo kortelę, reikia vadovautis to ežero nustatytomis taisyklėmis, tokiomis kaip minimalus žuvies dydis, kabliukų kiekis ir t.t., kurios yra nurodytos prie bilieto.
Taip pat yra ežerų, kurie yra įžuvinami tokiomis žuvimis kaip upėtakiai. Tokiuose ežeruose galioja ta pati taisyklė – pasiimti galima tik 3-is žuvis, o visa kita privalai paleisti.
Įsigyti žvejo bilietą bei sužinoti apie žvejybos galimybes Švedijos ežeruose galite čia. Svarbu! Žvejo bilietą taip pat galite įsigyti ir degalinėse, esančiose prie ežerų.
– Koks žvejybos tipas Švedijoje yra pats populiariausias?
– Apskritai galiu pastebėti, jog Švedijoje žmonės labai intensyviai propaguoja sportinį žvejybos tipą: pagauk – paleisk. Pats asmuo gali pasirinkti, kokias žuvis jis parsiveš, o tam yra išduodami specialūs tinkliniai maišai, kuriuose yra laikomi žvejo pagauti laimikiai.
Ežeruose galima pagauti ir trofėjinių žuvų, tačiau jos yra apmokestinamos, tam yra būtina įsigyti žvejo bilietą.
Pati didžiausia mėgėjiška žvejyba vyksta Eresundo sąsiauryje, kuris yra populiariausia žvejybos pakrantė.
Noriu pabrėžti, jog nuo 2017 metų sausio 1 dienos bus vykdomi tam tikri apribojimai šioje pakrantėje gaudomoms menkėms. Su savimi bus galima pasiimti iki 5-kių menkių, visos kitos turės būti paleidžiamos.
Eresundo sąsiauryje tai pat galioja taisyklės, tokios kaip minimalus žuvų dydis: lašišoms – 60 cm, menkėms – 47 cm, plekšnėms – 25 cm. Mažesnes žuvis privaloma paleisti. Pagautų žuvų kiekis neribojamas.
Yra svarstoma, jog nuo 2017 metų sausio 1 d. pagautos žuvies minimalų ilgį reikėtų padidinti ir apriboti pagautų žuvų kiekį, kurį galima pasiimti su savimi. Pačioje jūroje galima taikyti skirtingas žvejybos rūšis, tarkime, vertikalią, dugninę žvejybą ar velkiavimą.
Taip pat gali būti naudojamas ir trolingas (liet. velkiavimas), t.y. kai meškerę įleidi kartu su masalu į vandenį ir lėtai plaukdamas masalą trauki paskui save. Toks žvejybos būdas dažniausiai naudojamas gaudant didžiąsias lašišas.
Jūroje populiariausia yra vertikali žvejyba. Dugninės žvejybos metu jūroje yra populiaru gaudyti plekšnes (principas labai panašus į tą, kuris taikomas ežeruose nuo kranto).
Patyrusiems žvejams yra skirtas lašišų, upėtakių gaudymas ežeruose su museline meškere. Ši žvejybos rūšis yra priskiriama sportiniam žvejybos tipui ir yra skirta jau pažengusiems žvejams, nes reikalauja daug patirties, kuri įgyjama praktikos metu.
– Kokį kiekį žuvų lietuviai stengiasi parsivežti į namus? O gal dažniau žvejojama vien dėl pramogos?
– Žvejyba tikram žvejui pirmiausia yra pramoga arba sportas. Laimikio kiekis priklauso nuo kiekvieno asmens individualaus pasirinkimo ir nuo praleisto laiko žvejyboje.
Žvejyba tikram žvejui pirmiausia yra pramoga arba sportas.
Tarkime, per savaitę galima prigaudyti tiek, jog bus sunku parsivežti, ir nebus kur tos žuvies dėti, todėl kiekvienas žmogus pasiima tiek, kiek jam reikia. Po to stengiasi pagauti trofėjų, ir geriau mažiau, bet patį didžiausią.
Tai savotiškos varžytuvės: kieno žuvis daugiausiai sveria? Švedijoje žvejybos metu visada kimba, todėl gerai praleistas laikas yra garantuotas. Bet jeigu vyrai nusprendžia varžytis, tai kiekybės jie jau nebežiūri, geriau vieną traukia, bet pačią didžiausią.
– Kokiomis transporto priemonėmis žvejai iš Lietuvos dažniausiai keliauja į Švediją?
– Priklauso nuo to, į kurią Švedijos dalį vyksta žvejoti. Jeigu į šiaurę, tai patogiau plaukti iš Estijos į Stokholmą, o jeigu pasirinksite pietų Švediją, tai tada labai patogu yra plaukti iš Klaipėdos į Karlshamną.
Daugiau informacijos apie kelionių keltais galimybes rasite čia.
– Kokias žūklės vietas Švedijoje galėtumėte rekomenduoti?
– Aš siūlau Eresundo sąsiaurio pakrantę. Čia dirba lietuvis Marius Marcišauskas, kuris užsiima pramogine žvejyba, plukdydamas žvejus iš miesto Landskrūna į jūrą.
G.Rinkevičius pateikia sąrašą Švedijos ežerų, kurie aktualūs žvejams:
Älgsjön
Tai ežeras, esantis mėgėjiškos ir sportines žūklės teritorijoje, Åkers Kronopark dykvietėje, netoli Åkers Styckebruk kaimo, tarp Södertälje ir Strängnäs miestų. Čia galima pasirinkti žūklę specialiai įžuvintuose vandens telkiniuose arba ežeruose su natūralia žuvų populiacija (daugiausia veisiasi ešeriai ir lydekos).
Holmšionas (Holmsjön)
Holmšiono (kaip ir Älgsjön) ežere patogu žvejoti tiek naudojant masalui gyvas žuvis, tiek dirbtinį masalą, taip pat meškerę su plūde, blizge. Čia yra geros žiemos žūkles sąlygos.
Kiekvienas leidimas išduodamas tik vienam žvejui. Susiruošus plaukti kanoja per Marvikarna sąsiaurį ir Visnaren ežerą taip pat galima įsigyti specialų leidimą.
Besingenas (Bäsingen)
Šis ežeras yra žūklei skirtoje teritorijoje, kurioje tyvuliuoja keli ežerai. Čia sudarytos visos sąlygos sportinei mėgėjiškai žūklei. Kimba lydekos, ešeriai, sterkai, lašišinės žuvys, vėgėlės, unguriai, kiršliai ir upėtakiai.
Brillingen
Brillingen ežeras yra kasmet įžuvinamas veidrodiniais upėtakiais. Dėl netoliese veikiančių hidroelektrinių, kai kuriuose Dalelveno (Dalälven) upės ruožuose žvejoti draudžiama.
Brillingen ežere galima išsinuomoti valtį. Žūklei šioje teritorijoje reikalingi leidimai. Metinis leidimas galioja vienerius kalendorinius metus. Jaunesni kaip 15-os metų vaikai kartu su suaugusiaisiais gali žvejoti nemokamai.
Ånnsjön
Ežeras yra rytinėje Jemtlando apskrities dalyje, Åre savivaldybėje. Didžiausios upės, įtekančios į ežerą – Enanas (Enan) ir Handiolanas (Handölan), jos formuoja Handöls deltą.
Ånnsjöns ežero krantai – smėlėti, juose daug augmenijos. Ežere veisiasi upėtakiai, kiršliai, lydekos. Gausiausi laimikiai būna vasaros pabaigoje, kai vanduo įšyla, ir žuvys tampa judresnės.
Ežerinius upėtakius geriau gaudyti gilesnėse vietose bei ežero rytinėje arba pietinėje dalyse. Järpön Renattjärn saloje yra nedidelis kalnų ežeras, kuriame draudžiama žvejoti. Jame veisiasi upėtakiai ir lydekos.
Backsjön
Ežeras yra Ångermanland provincijos vakaruose. Šiaurinė ežero dalis yra padalyta į dvi dideles įlankas – Valšiono (Vallsjön) ir Rusksjön. Čia populiariausias žūklės būdas – su blizge.
Backsjön ežere sugaunama ešerių, lydekų, upėtakių, lašišinių žuvų. Ežeras garsėja upinių ir ežerinių upėtakių gausa. Čia galima išsinuomoti valtį.
Osnenas (Åsnen)
Osneno ežeras yra Smolando (Småland) provincijos pietuose. Čia prasideda Mörrumsån upė. Didžioji ežero dalis yra saugomoje teritorijoje, kurioje galioja tam tikros taisyklės. Čia, mišrių miškų apsuptyje, atsiveria vaizdingi peizažai.
Osneno ežere veisiasi ešeriai, karšiai, lydekos, sterkai, karpiai, vėgėlės, kuojos, raudonpelekiai, lynai, unguriai ir kitos žuvys. Osneno ežere galima meškerioti tiek su plūdine meškere, tiek su blizge, yra geros žūklės sąlygos žiemą. Didžiausios kada nors sugautos žuvys: 23,9 kg lydeka, 14,2 kg sterkas, 3 kg ešerys ir 3,6 kg ungurys. Mažiausi žuvų dydžiai: lydeka 50 cm, sterkas 45 cm.