Penktadienio vakarą kiemelyje už Parodų rūmų aidėjo plojimai menininkui, kuris ant sienos ištapė neofreską, menančią koklių istoriją. Koklinės krosnys yra neatsiejamos nuo daugiasluoksnės uostamiesčio istorijos. Iki šiol kai kuriuose miestiečių namuose tebestovi senos koklinės krosnys, o ant jų galima įskaityti anuometę istoriją. Koklinėse plytelėse, priklausomai nuo amžiaus, atsispindėdavo religiniai, mistiniai motyvai, gėlės ir kiti simboliai.
Gyvūnijos simbolika atsispindi ir menininko D.Machado nutapytoje freskoje, papuošusioje Parodų rūmų sieną.
Menininko darbai praeivius džiugina įvairiausiuose pasaulio miestuose nuo JAV iki Australijos, Norvegijos ir Kinijos. Menininkas sako pildantis savo kūrybinių erdvių žemėlapį ir dabar jame bus pažymėtas naujas taškas – Lietuva.
Paklaustas, kas gi buvo sunkiausia darbuojantis Klaipėdoje, menininkas neslepia – oro sąlygos. Visas dienas pliaupė gausus lietus, pūtė vėjas ir buvo šalta, vos 8-13 laipsnių šilumos. Laimė, siena užstojo vakarų vėją, tad darbuotis buvo lengviau, o dėl vėjo krypties lietus taip stipriai neplovė sienos, kurią vis glostė teptukas.
Tiesa, sako, šios oro sąlygos nepalyginamos su patirtimi Norvegijoje, kur tapė prieš porą metų, taip pat rugsėjį, tačiau buvo gerokai labiau šalta. O štai Kanadoje viešint sausį vyravo minusinė temperatūra, spaudė 30 laipsnių šaltis. Laimė, jog dalis darbų vyko ir viduje.
Daugelis D.Machado darbų ant sienų primena jo portugališką prigimtį ir azulejo plyteles. Ant sienų žaidžiama baltai mėlynais atspalviais. Portugalijoje anuomet buvo itin populiarios baltai mėlynos glazūruotos azulejo plytelės, vėl sugrįžtančios į portugalų namus. Turistų akis šioje šalyje traukia tais pačiais motyvais pagaminti baltai mėlyni suvenyrai.
Ant sienos Klaipėdoje freskai tapyti parinktos žalia ir ruda spalvos. Autorius sako tokias pasirinkęs patyrinėjęs mūsų šalies koklių istoriją.
„Tai ne nauja, esu dirbęs su žalia ir ruda. Man patinka pritaikyti darbą tai vietai, kurioje dirbu. Šie tonai gimė po pažinties su kokliais, ši terakotos spalva ir žalia gimė tyrinėjant“, – sakė menininkas.
Norėjo pagyvinti senamiestį
Projekto sumanytojas, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro vadovas Ignas Kazakevičius sako, jog šiai senamiesčio vietai itin trūksta gyvumo, tad norėjosi, jog ši vieta būtų ne tik „prabangi automobilių stovėjimo aikštelė“.
„Čia turėtų būti kilnojamieji sodai, kad žmogus galėtų persistumdyti, kaip nori, gėlių klombą pasistatyti, kavos puodelį, sėdėti, bendrauti, kažką prisukti prie šio laivo. Ši vieta taptų kultūrinė. Visi ir nori, kad šis senamiesčio kvartalas atgytų. Kaip tai padaryti?“, – retoriškai klausė I.Kazakevičius, stovėdamas, regis, pačioje senamiesčio širdyje, tačiau joje gyvybės ir estetikos stigo.
„Mes patys pasiūlėme koklius. Kadangi štai čia saugykla, kur yra koklių kolekcija, čia yra Mažosios Lietuvos istorijos muzijeus, čia mūsų siena. Mes pagalvojome, kad reikia daryti tarpsektorinį projektą, kadangi ta koklių kolekcija tokia nuostabi, nuo 15 amžiaus ten tiek visko – nuo istorinių asmenybių iki heraldinių gyvūnų, mistinių būtybių, chimerų. Autorius interpretavo jam labiausiai patikusius motyvus“, – pasakojo I.Kazakevičius.
Koklių kolekcija tokia nuostabi, nuo 15 amžiaus ten tiek visko – nuo istorinių asmenybių iki heraldinių gyvūnų, mistinių būtybių, chimerų, - sakė I.Kazakevičius.
Nors portugalų menininko braižas išlieka panašus visose šalyse, kiekvienoje iš jų įsilieja vietos motyvai, šiuo atveju, koklių istorija.
Portugalų istorija Valdovų rūmuose
Freskai ant sienos nutapyti Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius išdavė leidimą. Išvysti rezultato penktadienio vakarą atėjęs specialistas Laisvūnas Kavaliauskas sako, jog džiugu, kad šį darbą atliko Portugalijos menininkas, nes su šia šalimi esama istorinių sąsajų.
„Mes žinome jos sukūrimo istoriją, žinome, kad motyvai buvo surasti mūsų Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje ir man labai džiugu, kad šitą freską sukūrė autorius iš Portugalijos, kur yra paplitusi ir labai populiari keramikos azulejo technika dekoruoti pastatus. Įdomu tai, kad Lietuva yra šiaurės rytų Europos šalis, kur prieš 20 metų Valdovų rūmuose buvo rasta fajansinė Portugalijos lėkštė. Mus jungia ir bendra istorija ir tai, kad Valdovų rūmuose yra didžiausia koklių kolekcija pasaulyje. Portugalų autoriaus šitas darbas susijęs su Lietuva ir konkrečiai Klaipėda“, – sakė L.Kavaliauskas.
Tokių menininkų darbų Klaipėdoje kol kas vienas kitas. Ir nors Maskvos menininiais šedevrais ant sienų pavyti nepavyks, nes ten šis menas paplitęs plačiai, I.Kazakevičius po penktadienį vykusios meninės konferencijos sako buvęs įkvėptas Gdansko istorijos, kur piešiniai gimsta ant daugiabučių namų.
