Pirmieji miniatiūriniai vroclaviečiai čia „apsigyveno“ 2005 m. ir nuo to laiko jų vis daugėja. Norint palengvinti miesto svečių dalią, tiems, kurie nori sumedžioti visus nykštukus, yra išleistas žemėlapis ir sukurta programėlė išmaniajam telefonui, įsteigta nykštukų „ambasada“ – interneto puslapis krasnale.pl. Jame yra trumpas kiekvieno nykštuko aprašymas, istorija.
Pirmasis paminklas nykštukas (šiek tiek didesnis už jaunesnius savo draugus) mieste atsirado 2001 m. ir buvo skirtas Lenkijos pogrindiniam antikomunistiniam judėjimui „Oranžinė alternatyva“. Po ketverių metų Vroclavo dailės ir dizaino akademijos absolventas Tomaszas Moczekas sukūrė penkis nykštukus, nuo tada jų ėmė rastis vis daugiau. Du neįgalūs nykštukai vežimėlyje – kurčnebylys ir aklasis – buvo dalis projekto „Be barjerų“, skirto atkreipti dėmesį į mieste gyvenančius žmones su negalia.
Prie turizmo informacijos centro gyvena turistas – pasaulio matęs nykštukas, kuris mielai parodys kelią, papasakos įdomią istoriją iš savo kelionių. Prie oftalmologijos centro apsistojo oftalmologas su akiniais rankose – kad žmonės neužkliūtų už nykštukų. Kasmet rugsėjį vyksta nykštukų festivalis. Šiuo metu jų yra 165.
Apie miestą
Vroclavas – ketvirtas pagal dydį Lenkijos miestas, Žemutinės Silezijos vaivadijos sostinė, istorinė Silezijos sostinė. Miestas įkurtas X a. ir per savo istoriją turėjo daug šeimininkų – lenkus, čekus, Habsburgus, prūsus ir vokiečius. Legenda kaip miesto įkūrėją mini čekų kunigaikštį Vratislavą.
Kurį laiką miestą valdė Austrijos Habsburgai – šį laikotarpį iki šiol mena senamiestyje esantys baroko stiliaus pastatai. Iki 1945 m. miestas priklausė Vokietijai ir vadinosi Breslau. Po karo Sovietų Sąjunga perkėlė Vokietijos ir Lenkijos sieną prie Oderio ir Lenkija šį miestą aneksavo. Karo pabaigoje Vroclavas buvo beveik sugriautas, o vėliau sėkmingai atstatytas. Čia gyvenę vokiečiai buvo priversti išvykti, o į miestą buvo atkelti lenkai.
Verta apsilankyti
Vroclavo universitetas, kuris savo gyvavimo pradžioje vadinosi Leopoldino akademija – Leopoldo I, Šv. Romos imperijos imperatoriaus garbei. Čia išlikusi puošni mažoji aula ir XVIII a. barokinė aktų salė Leopoldina, kurią puošia paveikslai, freskos, skulptūros, lipdiniai ir paauksuotos detalės. Šioje salėje baigusiems studijas įteikiami diplomai, vyksta konferencijos, įvairūs kiti renginiai. Universitetas įkurtas 1702 m. Leopoldo Habsburgiečio iniciatyva.
Ščytnickio parke yra Šimtmečio salė – Maxso Bergo 1913 m. suprojektuotas pastatas, tuo metu didžiausias gelžbetonio statinys pasaulyje, įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. 1997 m. šioje salėje popiežius Jonas Paulius II laikė mišias. Netoliese yra japoniškas sodas ir multimedijų fontanas, kuriantis šviesų ir garsų šou. Sodą japonų sodininkas kūrė pasaulinės parodos (vyko tais pačiais 1913 m.) proga, nors po renginio šios puošmenos nebeliko, vėliau miesto valdžia pasiūlė ją atkurti.
Upė miestą padalijo į daugybę salų ir salelių, kurias jungia daugiau nei 100 tiltų. Viena iš salų – Tumski sala, kurioje yra gotikinė šv. Jono Krikštytojo katedra, Arkivyskupo rūmai su sodu, Šv. Egidijaus bažnyčia. Tai seniausia miesto dalis su grįstomis gatvelėmis ir senoviniais dujiniais žibintais, kurie vakarais apšviečia salą. Už bažnyčių yra botanikos sodas.
Turgaus aikštė (Rynek) – viena didžiausių aikščių Lenkijoje ir Europoje yra pačiame senamiesčio centre. Čia susiglaudę stūkso įvairiaspalviai namukai, aikštėje nuolat renkasi tiek vietiniai, tiek turistai – aikštėje netrūksta barų, restoranų, klubų, butikų ir kt. Gotikinio stiliaus rotušė aikštės viduryje – Žemutinės Silezijos ir miesto simbolis, pastatytas XIII a. pabaigoje, kadaise buvo namais ir prekybininkams, ir teismui, miesto valdžiai, kol ši persikėlė į naująją rotušę, o čia įsikūrė muziejus.
