Sakysite, tai – skonio (o gal prancūzų) reikalas? Tokie klausimai kyla nebuvusiems Gruzijoje. Šalyje, kurioje gimė, vystėsi ir šiandien iš naujo buvo atgaivintos archajinės vyno gamybos tradicijos. Kviečiame pakeliauti Gruzijos vyno istorijos vynuogynais.
Viskas prasidėjo nuo atsitiktinumo
Nors archeologai ir istorikai dar neturi patikimų duomenų, kaip vyko pirmasis laukinių vynuogių derliaus nuėmimas ir kada su juo susijusi vyno gamybos pradžia, daugelis archeologinių radinių nepalieka jokios abejonės, kad vyno gimimo vieta galime laikyti Gruziją. Kodėl?
Tai liudija seniausi žinomi su vyndaryste susiję radiniai, rasti būtent Gruzijos teritorijoje. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad senosios bendruomenės mėgo saldžias uogas, todėl lipo į medžius jų skinti, o prisiskynę didesnį kiekį ėmė jas kaupti. Ilgainiui, uogoms ėmus fermentuotis, talpų, kuriose uogos buvo laikomos, dugne ėmė gamintis ypatingas skanus skystis – nestiprus vynas.
Remiantis šia teorija, vyno gamybos procesas iš esmės pasikeitė apie 8–10 tūkst. m. pr. Kr., kuomet žmonės iš klajoklių tapo sėslūs. Dėl to suklestėjo žemdirbystė ir žmonės vynuoges pradėjo auginti patys. Tada ir užgimė vyndarystė.
Unikalus vyno gamybos būdas
Archeologiniai radiniai, tokie kaip dideli moliniai indai (gruzinų vadinami kvevris) vynui laikyti, datuojami net 6–8 a. pr. Kr., yra unikalaus vyno brandinimo būdo liudininkai.
Kvevris brandintame vyne beveik niekada nerasite nuosėdų ar drumzlių. O to išties kokybiškame vyne ir neturėtų būti
Šis būdas ypatingas tuo, kad vynas gimsta ypatinguose – nuo 20 iki 10 000 litrų talpos induose, kurie „visu savo ūgiu“ yra įkasami į žemę. Taip įkastame inde gruziniškas vynas, priklausomai nuo vynuogių rūšies, brandinamas ilgesnį ar trumpesnį laiką virsta visame pasaulyje vertinamu gėrimu.
Vyndariai, vyno gamyboje naudojantys kvevris indus, teigia, kad tokiu būdu išlaikomas vynas iš prigimties būna stabilus, turtingas taninų ir nereikalaujantis jokių cheminių konservantų, užtikrinančių ilgą tinkamumą vartojimui ir puikų skonį. Negana to, kvevris brandintame vyne beveik niekada nerasite nuosėdų ar drumzlių. O to išties kokybiškame vyne ir neturėtų būti.
Pusė tūkstančio skirtingų vynuogių rūšių
Vyno kokybę ir skonį didele dalimi lemia vynuogių rūšis, iš kurios vynas gaminamas. Gruzijoje auga per 500 skirtingų vynuogių rūšių, o gruziniškas vynas savo unikaliomis savybėmis ir charakteringumu garsėja visame pasaulyje. Įdomu tai, kad visos Gruzijoje randamos vynmedžių rūšys buvo ne importuotos, bet visados natūraliai augo šioje šalyje.
Puikias sąlygas gruziniško vyno gamybai sudaro šiltas šalies klimatas ir drėgnas oras, kurį sąlygoja Juodoji jūra. Šiltas ir drėgnas klimatas yra tai, ko reikia kokybiškam ir gausiam derliui. Įvairialypis Gruzijos kraštovaizdis ir ypatingas landšaftas leidžia gamintojams auginti daug daugiau skirtingų rūšių vynuogių lyginant su kitomis pasaulio šalimis.
Populiariausios Gruzijos vynuogių rūšys – Rkatsiteli, Mtsvane, Kakhuri, Kisi ir kt. (baltojo vyno) bei Saperavi, Tavkveri, Sapere, Mujuretuli (raudonojo vyno) ir daugelis kitų, virstančių šimtais skirtingų vyno rūšių, vadinamų tais pačiais vynuogių pavadinimais.
Politinė situacija lėmė tradicijos atgimimą
Šiandien Gruzijos vyno gamintojai stengiasi sugrąžinti ir puoselėti senąsias vyno gamybos tradicijas, tad vyno brandinimo būdas panaudojant kvevris indus išgyvena savo renesansą. Senąjį vyno gaminimo metodą Gruzija atgaivino tada, kai Rusijos rinka Gruzijos vynui susitraukė iki minimumo.
Tada teko prisiminti pamirštas senąsias tradicijas. Vis dėlto šis senove alsuojantis tradicinis metodas sulaukė susidomėjimo visame pasaulyje (tokiu būdu vyną brandina ne tik Gruzijos, bet ir Europos bei JAV vyno gamintojai), o 2013-aisiais UNESCO tradicinį vyno gaminimo metodą kvevris induose įtraukė į savo nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Adžarijos kalnuose svečių namus įkūręs Zeburis Bolkvadzė: „Čia tikra Gruzija“
