„Keliauju dabar, o išėjęs į pensiją gyvensiu Lietuvoje su draugais senelių namuose. Be prižiūrėtojų“, – sakė V.Radzevičius. 15min.lt keliautojas pasakojo apie tai, ką jo gyvenime reiškia kelionės.
– Žurnalistas, sporto transliacijų režisierius ir komentatorius, protmūšių organizatorius ir vedėjas, TV prodiuseris, virtuvės meistras, aktorius ir keliautojas – jūsų gyvenime labai daug veiklos. Kurią iš jų pavadintumėte svarbiausia?
– Svarbiausia, kad tai ką darau, būtų įdomu. Nesinori ką nors praleisti. Esu greitai užsidegantis, gal dėl to ir veiklos daug. Kita vertus, man jau ne trisdešimt metų, o kūrybinė veikla artėja prie trisdešimtmečio. Yra ką prisiminti.
– Kaip atsitiko, kad didžiąją dalį jūsų gyvenimo užima kelionės? Ar sąmoningai ėjote link to, o gal tai lėmė tiesiog palankiai susiklosčiusios aplinkybės?
– Keliauju nuo vaikystės. Kad ir kiek mama prisakydavo nekelti kojos iš kiemo, po penkių minučių aš jau tyrinėdavau paupius ar miškus Žirmūnuose.
60 proc. kelionės sudaro planavimas, informacijos rinkimas, finansų kaupimas, 35 proc. – sugrįžimo džiaugsmas, likusius procentus – nenumatyti dalykai. Tad, jei dar atsiranda laiko kelionei, tai – geriausias dalykas.
Tėtis buvo geologas ir užkietėjęs žvejys. Pakeleivingais automobiliais, autobusais, baidarėmis su juo esu išmaišęs visą Lietuvą.
O po to teko keliauti ir ne savo noru. Anot romėnų, via est vita. Kelias yra gyvenimas.
– Teko girdėti, kad mokinys Vytaras negalvojo apie žurnalistiką. Jį traukė istorija. Kaip manote, kur dabar būtumėte, jei tam tikrą savo gyvenimo etapą būtumėte susiejęs su istorijos mokslu?
– Būčiau tarpukario Lietuvos ir gretimų metų žinovas. Man įdomiausias periodas – nuo Nepriklausomybės kovų iki partizaninio karo. Didingas valstybės atgimimas ir didvyriška tragedija. Politinė silpnaprotystė ir tautos stiprybė. Taip ir sukasi ratu istorija.
– Ar dabar domitės istorija? Galbūt tai praverčia planuojant keliones?
– Štai dabar laive radau Egidijaus Aleksandravičiaus knygą apie pasaulio lietuvius „Karklo diegas“. Perskaičiau vienu prisėdimu. Tiek lietuvių visame pasaulyje! Ir kodėl mes skaičiuojame tik tuos tris milijonus Lietuvoje? Istorija tebėra mėgstamiausia skaitymo tema. Ji padeda suprasti pasaulį ir žmones.
– Jei suklysiu, pataisykite: man regis, kad per pastaruosius dešimt metų aplankėte visus žemynus? Ar dar galite išvardinti šalis, kuriose buvote, ar jau pametėte skaičių?
– Neužsukome į Antarktidą, nors buvome už 900 kilometrų nuo jos. Šalių neskaičiuoju ir neskaičiavau. Tik pasus dažniau keičiu – lapų vizoms neužtenka. Gal kada senatvėje riečiant istorijas jaunimui reikės ir suskaičiuoti. Jeigu dar kam bus įdomu. Tiesa, valstybės keičiasi – atsiranda, išnyksta. Viskas keičiasi.
– Banalus klausimas, bet vis dėlto smalsu: kurios šalys, regionas, o galbūt miestai paliko didžiausią įspūdį? Kodėl?
– Nebuvo išskirtinės šalies. Bet vis dar labai stiprūs įspūdžiai po Australijos.
– Kokie dalykai kelionėse jums svarbiausi?
– Patikimi bendrakeleiviai, aiškus tikslas, saugumas. Dabar dar ir vis labiau besiplečianti galimybė bendrauti su namiškiais. Internetas labai palengvino keliones ir sumažino pasaulį.
– Ar esate keliavęs kaip standartinis turistas: kelionę įsigyjate per kelionių agentūrą, važiuojate su kelionių organizatoriumi, turėdamas paketą „viskas įskaičiuota“?
– Esu ir taip keliavęs. Su žmona atostogavome Mauricijuje. Visi būdai, mano galva, yra geri. Bet kas pabando keliauti savo jėgomis, pats viską organizuoja, po to labai retai renkasi atostogas už viešbučio tvoros. Paragavęs kelionės laisvės sunkiai gali jos atsisakyti.
– Ar esate keliavęs visiškai vienas? Kuo tokios kelionės kitokios?
– Ilgai keliauti vienam neteko. Bet mėgstu važiuoti automobiliu vienas su nuotaikos muzika. Kai lauki susitikimo ir mintimis lenki laiką.
– Ar vykstate į keliones su šeimos nariais – žmona, vaikais? Gal turite tradicijų, susijusių su kelionėmis? Ar jie taip pat „serga“ kelionėmis?
– Su vaikais ir šeimos draugais keliaujame upėmis. Ne visada pavyksta susiderinti laikus, bet tokios iškylos visada įsimintinos. Dukra jau savarankiška keliauninkė ir jai tai patinka. Sūnui, regis, tai irgi prie širdies.
Tradicijos turbūt kaip ir daugelio – naujokų įšventinimas, grikių košė ant laužo, šarados prie laužo.
– Esate patyręs keliautojas. Gal galėtumėte pasidalinti patarimais, kas svarbiausia planuojant ilgesnę kelionę, tarkime, į kitą žemyną – Australiją, Aziją?
– 60 proc. kelionės sudaro planavimas, informacijos rinkimas, finansų kaupimas, 35 proc. – sugrįžimo džiaugsmas, likusius procentus – nenumatyti dalykai. Tad, jei dar atsiranda laiko kelionei, tai – geriausias dalykas.
Jei rimtai – turi pasiruošti, bet būti pasirengęs netikėtumams. Jų visada būna. Todėl dar reikia ir geros motyvacijos.
– Kelyje esate ir dabar. Kur šįkart nupūtė vėjas?
– Montserato saloje – Pavėjiniuose Antiluose, Vest Indijoje. Burlaivyje „Reliant 59“.
Dalyvauju ekspedicijoje „Kapitono Granto vaikai“ ir su nauja įgula suku antrą ratą per Šv. Maryno, Sen Barto, Montserrat, Gvadelupės, Antigvos ir kitas salas. Gal dar kur vėjas nupūs.
Esu laivo kokas. Mano pamaina kambuze (laivo virtuvėje) truks mėnesį – liko dar savaitė. Į Lietuvą grįšiu Vasario 16-ąją ir šventę švęsiu.
– Kuo tokia kelionė kitokia nei jūsų ankstesni keliavimai?
– Labiausiai skiriasi tuo, kad esi apribotas erdvėje. Nesustosi kur nori ir neišlipsi pažiūrėti, koks delfinas ką tik praplaukė. Kitas dalykas – nepatikrinti bendrakeleiviai.
Privalumai – nereikia galvoti apie nakvynės vietas, kitaip nei sausumoje dėliojasi maršrutas. Infrastruktūra jachtoms uostuose ir pakrantėse išvystyta ir nekelia nepatogumų. Kur kas mažiau įprastų kelioninių rūpesčių. Netiko vėjas – įsijungei variklį.
Horizontai tolimi ir nesikeičiantys – kaip Argentinos pampose. Aukštikalnių ligą keičia jūrligė – kur kas lengviau pergyvenama ir trumpalaikė. Grynas oras, saulė, maudynės: ši kelionė – vieni privalumai.
– Gal jau turite idėjų naujoms kelionėms? Kas jums svarbiausia, renkantis naują kryptį?
– Artimiausias tikslas su M.Starkumi – Japonija. Žiūrovai pamatys šį projektą vasaros pabaigoje per TV3. Jau dabar aišku, kad nuotykių bus daug. Turiu pagrįstą įtarimą, kad stosiu į kovą su sumo kovotoju. Draugas nepraleis tokios galimybės ir tikrai tai suorganizuos. Juolab, kad eilinį kartą gimtadienis mane ištiks kelionėje.
-
Martyno Starkaus ir Vytaro Radzevičiaus nuotykiai Australijoje: koalos ir naktis ant mašinos stogo
-
„Kapitono Granto vaikai“: lietuviai išplauks į 7 metus truksiančią kelionę jūromis
-
„Kapitono Granto vaikai“ (I): kelionė, kurioje iš naujo susitinki su savimi
-
Atlantą perplaukusi Kristina Mažeikytė: „Kelionė jachta priverčia susitikti su savimi“
– Yra žmonių, sakančių, kad keliaus vėliau: kai susitvarkys buitį, išleis vaikus į mokslą, išeis į pensiją. Ką pasakytumėte jiems, susitikęs akis į akį?
– Tai kiekvieno pasirinkimo reikalas. Aš gyvenu šiandien ir nenoriu nieko atidėlioti senatvei. Pensiją esu numatęs smagiai leisti Lietuvoje, su draugais senelių namuose. Ir be prižiūrėtojų.
– Netrūksta keliautojų, kurie teigia, kad materialiniai dalykai jiems nėra svarbūs. Ar sutiktumėte su jais?
– Kelionės, kuriose viskas įskaičiuota – finansiškai nuostolingos. Kur nieko neįskaičiuota – dar labiau. Toliau nebetęsiu – reikia rinktis. Aš stengiuosi keliauti pačiu mažiausiu biudžetu, nes esu taip įpratęs ir man tai nekelia nepatogumų. Kiekvienam savo.
