Brodo vaizdas pagal Kernagį: „1969-ieji. Brodas (...). Platėjančios kelnės, mini sijonėliai ir kažkokia keista, vien Brodo panelėms būdinga stovėjimo maniera: batukų priekiai suglausti, kulnai – į šonus. (...) Kas moka groti – rašo dainas, kas moka filmuoti – filmuoja, kas moka gerti – geria... Visi augina plaukus ir ką nors myli...“ Kernagis juos pavadino Brodo vaikais.
Bet tai nereiškia, kad visi Vilniaus jauni žmonės vertino Brodą. Kiti nė nežinojo apie jį arba patekę jautėsi svetimi, nors agresija Brodui nebuvo būdinga. Ne visi Brode ir hipiavo kaip paaugliai, kiti turėjo savų siužetų, tinkamų vyresniems šmaikštuoliams.
Šiandien galime pasekti Brodo personažų ir Vytauto Kernagio, lietuvių muzikos, dainuojamosios poezijos pradininko, atlikėjo ir autorius, pramoginių renginių režisierius, televizijos laidų vedėjo, keliais, spėliodami, kur galėjo būti viena ar kita jų mėgta vieta.
Suprasti akimirksniu
- 19 objektų
- 1 diena
Žemėlapį ir visų objektų tikslias koordinates galite rasti čia.
Daugiau maršrutų kelionėms rasite čia.
1. V. Kernagio vaikystės namai (Kudirkos g. 5)
Pilkas dviaukštis namukas su veranda, kurio antrame aukšte du kambarius nuomojosi V. Kernagio tėvai. Šiame name Vytautas Kernagis gyveno penkerius metus nuo gimimo.
2. Vytauto Kernagio atminimo lenta
Šiame name, ties Lukiškių aikšte, išsikėlusi iš Kudirkos gatvės, įsikūrė Kernagių šeima. Jų butas buvo kampinio namo antrame aukšte. Čia prabėgo Vytauto paauglystė ir jaunystė. Jis labai džiaugėsi, kad šiame bute jis turėjo savo plotą – „...ilgą ilgą, kaip dešrelė – su langu gale“ nuosavą kambarį, kurį vadino tiesiog „sasyska“. Šiuo metu bute gyvena V. Kernagio mama ir sesuo.
2011 metų gegužės 19 dieną, kuomet Vytautas Kernagis būtų šventęs savo 60-ąjį gimtadienį, Vilniuje ant Kaštonų g. antrojo namo, kuriame Vytautas gyveno iki 1980 metų, sienos buvo atidengta atminimo lenta.
3. Kabareto laikų namai (Antakalnio g. 99)
Kabareto klestėjimo metais Antakalnio g. 99 65-ąjame bute gyveno Vytautas ir Dalia Kernagiai su sūnumi Vytuku. Kabaretas sumanytas ir pradėtas dar Kaštonų (Angariečio) gatvėje.
4. 23-ioji vidurinė mokykla (Jasinskio g. 11)
Tuo metu tai buvo viena garsiausių Vilniaus mokyklų – ji žydėjo, kunkuliavo, nes ten buvo visko. Mokyklą V. Kernagis vertino kaip „chebros“ susibūrimo vietą.
Bigbito ansamblis „Aisčiai“ šioje mokykloje atsirado ne savaime, o dėl to, kad V. Kernagis ir kiti paaugliai pradėjo mokytis skambinti gitaromis. Į šokius, kuriuose grodavo „Aisčiai“, prisigrūsdavo mokinių iš viso Vilniaus. Dešimtokas Vytautas Kernagis buvo pašalintas iš mokyklos už elgesį, tuomet traktuotą chuliganišku ir disidentiniu.
5. Dailės institutas (Maironio g. 6)
Tuometiniame Vilniaus Dailės institute, 1971 m. gruodžio 25 d. – Kalėdų proga, V. Kernagis dalyvavo Kęstučio Antanėlio pastatytoje A. Lloydo Webberio roko operoje „Jėzus Kristus superžvaigždė“ (Jesus Christ Superstar).
Tačiau K. Antanėlio žodžiais, būtent Vytauto dėka muzika tapo spektakliu. 1973 m. Vytautas Kernagis čia susipažino su būsimąja žmona Dalia Šuopyte.
Prie antrojo suoliuko į kairę nuo paradinio dabartinės Muzikos ir teatro akademijos įėjimo kasvakar rinkdavosi „chebra“. „Jeigu kada nors buvai Brodo vaikas, tai visam gyvenimui“ – V. Kernagis prikėlė Brodo vaizdą, prisiminė „chebros“ vardus ir pavardes: Kęstas Antanėlis, Algis Puipa, Nijolė Oželytė, Balys Žiūraitis, Andrius Žibikas, Algis Sirijos Gira, Audra Poškaitytė, Rimas Steponaitis, Eglė Gylytė, Algis Mikutėnas, Izolda Keidošiūtė, Olegas Zacharenkovas...
6. Paminklinis suoliukas Vytautui Kernagiui
23-ioji, 15-oji, Salomeika, Vienuolynas, Čiurlionkė. „Į Brodą ateiti praktiškai niekam nebuvo toli...“ Dabar šiai vietai ir V. Kernagio kūrybos pradžiai įamžinti pastatytas bronzinis suoliukas su gitara prie šono (architektas Rimvydas Kazickas, skulptorius Danielius Sodeika).
Lukiškių aikštė, „chebros“ susitikimo vieta Nuotr.: ©pamatykLietuvoje.lt
Brode Vilniaus jaunuomenė rinkdavosi kasdien, ir tai buvo būtinybė, nepaisant to, kiek toli nuo Brodo tavo namai. „O kur dar galėjome būti?“ ne vienas paklaus. Ir kur kitur sutiksi visus pažįstamus, jei ne Brode. Olegas Zacharenkovas, vienas iš ryškiųjų Brodo asmenybių, dainų kūrėjas, sakė, kad ten „buvo tūkstančiai chebrų. Brodas buvo visuotinė susitikimų ir džiaugsmo, ir liūdesio vieta“.
Brodo pavadinimas, aiškina Zacharenkovas, kilęs nuo dviejų užsienietiškų žodžių: rusiško „brodit“ (vaikščioti, bastytis) ir angliško „Broadway“.
7. Akmenys (V. Kudirkos aikštė)
„Akmenys“ – akmeniniai Černiachovskio (dabar V. Kudirkos) aikštės kraštai kairėje, priešais Centro Komiteto langus.
„Esu džinsinės kartos, išaugusios su “Bitlų„ dainomis, vaikas. O toji karta iki pabaigos lieka pašėlusi.... savo vaikams Brodas davė labai tvirtą gyvenimo pagrindą, pasireiškiantį fantastišku kūrybingumu,... iš kažkur atsiradusį beprotišką variklį, neleidžiantį apsamanoti“.
Ten jie klausėsi roko muzikos, patys grojo tai, ką girdėjo iš įrašų ar per Varšuvos, Liuksemburgo, Švedijos radijo stotis. Jie kūrė savo dainas – kaip Kernagis, Zacharenkovas, Kęstas Antanėlis. Jie daug skaitė, aptarinėjo knygas, patys rašė, piešė, kūrė filmus, ruošėsi būti artistais arba ištikimais žiūrovais, klausytojais ir skaitytojais. Brode augo inteligentija. O savo hipiškais ženklais – ilgais plaukais ir juostelėmis ant jų, platėjančiomis kelnėmis ir mini sijonais, baltais sportbačiais ir gėlėmis – Vilniaus jaunuolija demonstravo slaptą ryšį su gėlių vaikais, protestuojančiais kažkur toli, sėdinčiais ant akmenų, laiptų ar ant žolės kitose nepasiekiamose valstybėse ir klausančiais to paties roko.
8. „Chebros“ namai ir kiemas (Vienuolio g.)
Tai vadinamasis „Planetos“ (dabar „Skalvijos“ kino centro) kiemas, supamas Požėlos ir Vienuolio gatvių namų, kur rinkdavosi Brodo vaikai, tarp jų: Romas Juknevičius, Saulius Sverdiolas, Ramunė Nakaitė, Vilija Baumilaitė, Taurius Fledžinskas ir kiti.
9. Gastronomas (Gedimino pr. 22)
Centrinis gastronomas Brodo žmonėms buvo reikalingas labiau dėl cigarečių ir dėl alkoholio skyriaus rūsyje. Dabar gastronomo vietą užėmė batų ir drabužių parduotuvės, restoranas. Viename iš kiemų greta Centrinio gastronomo (tai kiemas, kurį rėmina Mažasis teatras ir parduotuvės) veikė mažas ir slaptas Ministrų tarybos gastronomas su produktais, kurių paprastose parduotuvėse nebūdavo niekada.
Brodo vaikams tai visiškai nerūpėjo. Tačiau daug kas iš jų kasdien eidavo į to kiemo gilumą ir kilo į antrą aukštą, nes ten veikė I-oji Darbo jaunimo vakarinė pamaininė mokykla – kas nebesimokė vidurinėje mokykloje, kaip Nijolė Oželytė arba Vytautas Kernagis, tas dirbo ir lankė pamokas ten.
10. Profsąjungų kultūros rūmai, teatro studija (V. Mykolaičio – Putino g. 5)
Profsąjungų kultūros rūmai ant Tauro kalno tai teatro studija, kur Vytautas atrado fantastinį dramos būrelį, vadovaujamą Valerijos Marcinkevičiūtės-Karalienės, įtraukusį daugybę jaunų gabių žmonių, dabar garsių menininkų. Su vadove jie pastatė K. Binkio „Atžalyną“.
11. Lietuvos valstybinė konservatorija (Gedimino pr. 42)
Aktorinio meistriškumo studijos Lietuvos konservatorijoje – kelias „tarp dangaus ir žemės“, padėjusios suvokti, ką reiškia būti tarp gabesnių ir, kad nesi tarp jų blogesnis. 1969-ųjų metų vasarą V. Kernagis įstojo mokytis į H. Vancevičiaus kursą.
Kurso draugai: Vytautas Grigolis, Vytautas Rumšas, Sigitas Račkys, Jonas Braškys, Romanas Savickas, Regina Arbačiauskaitė, Genutė Ciplinskaitė... Po ketverių metų baigęs studijas, kartu su V. Grigoliu, V. Kernagis buvo paskirtas į Kauno dramos teatrą.
12. Filharmonija (Aušros vartų g. 5)
Dabartinė Lietuvos nacionalinė filharmonija – tai savarankiško režisūrinio darbo pradžia. Su pagyrimu baigęs Maskvos A. Lunačiarskio teatro meno institutą (GITIS), Filharmonijoje V. Kernagis pradėjo režisieriaus darbą naujai įsteigtame Estrados skyriuje. Režisavo ir vedė Filharmonijos estrados renginius – „Pavasario ritmus“, „Rudens paradą“, Palangos festivalius... „Praėjus septyneriems metams, galiu tvirtinti, kad sodintas medis ima duoti vaisius“, – kalbėjo Vytautas 1982 metų vasarą.
13. Vilniaus plokštelių studija (B. Radvilaitės g. 8)
Amžinoji plokštelių studijos siela Zinutė Nutautaitė padėjo V. Kernagiui įgyvendinti ne vieną jo įrašų projektą. Kasmet po plokštelę, visos jo programos studijoje įrašytos. Paskutinė plokštelė – „Povo link“ – įrašyta 1989 metais. Čia 1994 metais buvo išleista ir pirmoji V. Kernagio vinilinė plokštelė „Akustinis“.
14. Sporto rūmai (Rinktinės g. 1)
Tai buvo pagrindinė Estrados renginių vieta anuometiniame Vilniuje, kur V. Kernagis režisavo ir vedė daugybę koncertų.
15. „Dainos teatro“ studija (Šv. Jono g. 12 – dabar Vilniaus Universitetas ir Šv. Jonų bažnyčia)
Vytauto Kernagio įkurtas Dainos teatras gyvavo 1985-1991 metais. Tai iki šiol analogo neturintis reiškinys Lietuvos scenoje.
„Dainos teatras savaime nėra nei liūdnas, nei linksmas. Išraiškos priemonės čia gali būti pačios įvairiausios: nuo parodijos ir anekdoto iki dramos, tragedijos. Dainos teatras netelpa į sąvoką “estradinė muzika„, nes jame įmanoma viskas.“ – apie Dainos teatrą sakė Vytautas Kernagis.
16. Universiteto aktų salė (M. K. Čiurlionio g. 21)
Čia V. Kernagis, O. Zacharenkovas ir A. Ramonas 1969 – 1970 m. grojo šokiuose su grupe „Rupūs miltai“. Apie 1977 m. šioje salėje vyko V. Kernagio dainuojamosios poezijos koncertas.
17. Kareivinių siena (M. K. Paco g.)
1973 – 1974 m. V. Kernagis, tarnaudamas Sovietų armijoje, buvo karinio šokių ir dainų ansamblio nariu kartu su draugu S. Račkiu. Per plyšį, buvusį toje sienoje, kareiviai vyresnybei nežinant pabėgdavo į miestą ir per ją slapta grįždavo.
18. Aktorių namai (Gedimino pr. 1)
Čia veikusi Teatro draugija antrame aukšte turėjo nedidelę salę, kurioje apie 1977 – 1978 m. vyko ir V. Kernagio autoriniai koncertai.
19. Meno darbuotojų rūmai (Daukanto a. 3)
Šiuose rūmuose apie 1977 m. vyko V. Kernagio ir kitų dainuojamosios poezijos atlikėjų koncertai.
2008 m. maestro buvo įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija už populiariosios kūrybos profesionalumą ir artistiškumą.
Daugiau maršrutų kelionėms rasite čia.
Maršrutą pristato Vytauto Kernagio fondas www.kernagis.lt
