Aušvico-Birkenau memorialą Lenkijoje kasmet aplanko apie du milijonus žmonių. Maždaug milijonas apsilanko Anne Frank, nacių nužudytos žydų mergaitės, muziejuje Nyderlanduose, o du su puse milijono žmonių atvyksta į Pompėją, kur Vezuvijaus ugnikalnis palaidojo gyvus žmones, o jų priešmirtinės kančios matomos ir šiandien.
Sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti: žudynių laukai Kambodžoje, genocido memorialas Ruandoje, memorialas Pasaulio prekybos centro dangoraižiams, sugriautiems per 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolius, ir t. t.
Britų tyrinėtojas Philipas Robertas, tyrinėdamas vadinamąjį tamsųjį turizmą, sako, kad yra tam tikras laipsniškumas, kuris parodo tikrąjį tokio turizmo siaubo lygį.
Kodėl mes, žmonės, lankome vietas, kurio yra susijusius su mirtimi? Ir ar tai yra blogai?
