Ispanijos pietuose esantis Andalūzijos regionas – ypatingas. Apie jo lankytinas vietas, kultūrą, tradicijas, papročius ir gastronomiją Virgenextra.lt pasakoja ten gyvenantys Laima Druknerytė ir Mindaugas Stongvilas. Įkvėpimų kelionėms ne tik iš Andalūzijos taip pat ieškokite šio puslapio Facebook ir Instagram paskyrose.
Tačiau finikietis Melkartas išdrįso pasižvalgyti kitoje pasaulio pusėje – praplatino sąsiaurį perplėšdamas arti susiglaudusias uolas ir atvėrė jūrų kelią į Atlanto vandenyną. Kiek paplaukęs šiaurės kryptimi išsilaipino patogioje pakrantės vietoje, kur įkūrė Sevilijos ir Kadiso miestus.
Vėliau graikai nusprendė, kad toks žygdarbis negalėjo būti atliktas paprasto mirtingojo, todėl priskyrė jį mitiniam Herakliui, o sąsiaurį pavadino Heraklio stulpais.
Mokslininkai mano, kad dabar vadinamas Gibraltaro sąsiauris buvo atvertas ne vieną, o kelis kartus. Paskutinį kartą – vos prieš 5 milijonus metų.
Tada, tarp Europos ir Afrikos žemynų, šiuolaikinės Viduržemio jūros vietoje plytėjo milžiniškas, išdžiūvęs druskos ežeras. Iš vakarų pusės lėtai kylantis Atlanto vanduo prasigraužė maždaug 250 kilometrų kanjoną, prasiveržė kriokliu, ilgainiui prasiplatino vagą išplaudamas minkštą dugną iki tvirto akmens šlaitų ir užpildė vandeniu visą Viduržemio jūros baseiną.
Taigi senovės jūrininkų legendos pasakojo tiesą ir apie uolas, ir apie krioklį, ir apie pasaulio kraštą.
Ši vieta yra tikrai ypatinga. Čia maišosi ne tik oro ir vandens stichijos, bet ir krantais susiglaudžia Europos ir Afrikos žemynai – siauriausioje vietoje juos teskiria 14,4 kilometro pločio vandens kanalas. Atlanto vanduo į Viduržemio jūrą patenka viršutinio vandens sluoksniu, o sąsiaurio gilumoje, priešinga kryptimi į vandenyną išteka sunkaus ir labai sūraus vandens srautas.
Čia maišosi ne tik oro ir vandens stichijos, bet ir krantais susiglaudžia Europos ir Afrikos žemynai.
Nors Gibraltaro uola galėtų būti viena iš Heraklio kolonų, tačiau arčiausiai Europos ir Afrikos krantai susieina kiek labiau į vakarus nuo Gibraltaro, ant kelio N-340, vedančio į Tarifą.
Mirador del Estrecho apžvalgos aikštelėje, nuo 300 metrų aukščio skardžio ir be žiūronų puikiai matomas Maroko pusėje esantis Jebel Musa kalnas – antroji Heraklio kolona. Beje, įdomus faktas, šiuo sąsiauriu kiekvienais metais praplaukia daugiau nei 100 000 laivų – beveik 10 kartų daugiau nei Sueco kanalu!
Tarifos miestas yra pats piečiausias Andalūzijos ir visos žemyninės Europos miestas. Pačiame šio miestelio gale yra siauru praėjimu su žemynu sujungta Tarifos sala, kartais vadinama Isla de los Palomas (liet. Balandžių sala). Šis siauras sausumos ruožas skiria Atlanto vandenyną ir Viduržemio jūrą.
