Ispanijos pietuose esantis Andalūzijos regionas – ypatingas. Apie jo lankytinas vietas, kultūrą, tradicijas, papročius ir gastronomiją Virgenextra.lt pasakoja ten gyvenantys Laima Druknerytė ir Mindaugas Stongvilas. Įkvėpimų kelionėms ne tik iš Andalūzijos taip pat ieškokite šio puslapio Facebook ir Instagram paskyrose.
Dabartiniai Siera Nevados kalnai pradėjo kilti pietiniame Europos pakraštyje maždaug prieš 70 milijonų metų, susidūrus Afrikos ir Eurazijos tektoninėms plokštėms. Priešingoje – Afrikos pusėje pradėjo augti Atlaso kalnai, o tarp abiejų žemynų pradėjo formuotis įduba, kuri vėliau virto Viduržemio jūra.
Augantys Siera Nevados kalnai pradėjo naujai formuoti upių vagas, kuriomis tirpstančio ledo ir lietaus vandenys nutekėdavo nuo kalnų viršūnių į žemumas. Prieš 5 milijonus metų pietiniais šlaitais vanduo jau subėgdavo į ką tik atsiradusią Viduržemio jūrą, o šiaurinėje kalnų pusėje vanduo, neturėdamas ištekėjimo, ėmė kauptis aukštesniuose slėniuose.
Taip susiformavo gana didelis kanjonų tinklas, išsidėstęs 88 kilometrų pločio ir 67 kilometrų ilgio teritorijoje.
Taip prieš 5 milijonus metų šiaurinėje Siera Nevados kalnų pusėje susidarė milžiniškas telkinys, kurį geologai vadina Baza paleoežeru. Milijonus metų vanduo kilo, kol maždaug prieš 500 tūkstančių metų prasiveržė iš slėnio.
Įveikęs maždaug tūkstančio kilometrų kelią, jis ėmė tekėti į Atlanto vandenyną. Taip susiformavo naujos upių vagos, kuriomis visas ežero vanduo ilgainiui ištekėjo iš slėnio, pakeliui išplaudamas gilius kanjonus ir palikdamas atodangas.
Vėliau išgraužas gilino vėjas ir lietus, kažkiek prisidėjo ir žmogaus rankos. Taip susiformavo gana didelis kanjonų tinklas, išsidėstęs 88 kilometrų pločio ir 67 kilometrų ilgio teritorijoje.
Kanjono gylis vietomis siekia 250 metrų, o jo centre yra dirbtinis Negratino tvenkinys, iš kurio išteka Gudiana Menor upė. Ji vėliau susijungia su svarbiausia Andalūzijos Gvadalkivyro upe ir toliau, pratekėdama pro Kordobą ir Seviliją, pasiekia Atlanto vandenyną.
Besiformuojantys kanjonai atvėrė žemės gelmių paslaptis – seniausioms uolienoms yra daugiau nei 250 milijonų metų. Šiame rajone randama labai ankstyvų žmonijos veiklos pėdsakų, o gamta sukūrė įspūdingą peizažą.
Visame parke sužymėta 70 unikalių geologinių, sedimentologinių, paleontologinių, geomorfologinių, petrologinių-geoterminių, stratigrafinių, hidrogeologinių, tektoninių ir kitų „-oginių“ vietovių bei atskirų objektų.
Besiformuojantys kanjonai atvėrė žemės gelmių paslaptis – seniausioms uolienoms yra daugiau nei 250 milijonų metų.
Granados geoparke atradimo džiaugsmą patirs ne tik profesionalūs geologai, biologai, fosilijų ieškotojai, paleontologai, bet ir visi, mėgstantys keliones gamtoje.
Parke sudaryti įdomūs maršrutai, kuriais galima keliauti pėsčiomis, važiuoti dviračiu, keturiais ratais varomu visureigiu ar nuomotu automobiliu ramiai pasivažinėti asfaltuotais parko keliukais.
Parko lankymas yra nemokamas ir į jį patekti galite bet kuriuo paros metu. Už papildomą mokestį galima prisijungti prie gido vedamų ekskursijų, edukacinių programų ar specializuotų užsiėmimų suaugusiems ir vaikams.
Ko gero, smagiausia yra kelioms dienoms apsigyventi Gvadikso mieste ar jo apylinkės urvuose įrengtame būste ir leistis į dienos žygius po kanjonus, o grįžus vakarais mėgautis miesto teikiamais malonumais.
