Ispanijos pietuose esantis Andalūzijos regionas – ypatingas. Apie jo lankytinas vietas, kultūrą, tradicijas, papročius ir gastronomiją Virgenextra.lt pasakoja ten gyvenantys Laima Druknerytė ir Mindaugas Stongvilas. Įkvėpimų kelionėms ne tik iš Andalūzijos taip pat ieškokite šio puslapio Facebook ir Instagram paskyrose.
Kretoje jau priešistoriniais laikais buvo žinoma grindimo akmenimis technika. Graikai, o vėliau ir romėnai, namų kiemus puošdavo mozaikomis, sudėliotomis iš mažų spalvotų pjaustytų akmenų gabalėlių, vadinamų tesserae.
Granados grindinys, vadinamas empedrada (isp. piedra – akmuo), yra romėnų tesserae technikos variacija, tačiau atkeliavo jis ne iš Romos, o Kordobos.
Kordobos empedrado dažniausiai puošė kelių spalvų geometrinės kompozicijos ir buvo žaidžiama siužetu, o Granadoje pradėta dėlioti augalų piešinius ir ornamentus. Čia ypač populiarūs granatos vaisiaus ir gėlių motyvai. Atėjus krikščionybės kultūrai, siužetų gama buvo praplėsta gyvūnų ir žmonių atvaizdais, nes jų nedraudė naujoji religija.
Daugelyje Viduržemio jūros šalių ši techniką jau nėra naudojama, tačiau Andalūzijoje ji vis dar populiari, nors ir labai brangi, o Granados akmenukų klojėjai dėl savo amato žinomi visame pasaulyje.
Empedrado dėlionei renkami upių vandens nugludinti akmenukai, paprastai kalkakmenis, maždaug 5 cm skersmens. Pagrindui sumaišomas smėlio ir cemento mišinys, į kurį anksčiau pildavo druskos, kad tarpuose neželtų žolė.
Granados akmenukų klojėjai dėl savo amato žinomi visame pasaulyje.
Pradžioje darbininkai išpila pagrindą ir jį išlygina, tada meistras išpiešia piešinio linijas, kurių kontūras išdėliojamas juodos spalvos akmenukais. Likusios grindinio dalys užpildomos pilkais arba baltais akmenukais ir užpilamos tuo pačiu mišiniu, kuris gausiai sulaistomas vandeniu. Visi akmenys dedami briaunomis į viršų. Geras meistras per dieną pakloja nuo 10 iki 15 kv. m tokio grindinio.
Empedrado nėra patogi vaikščioti dėvint aukštakulnius ar važiuoti paspirtuku – vietiniai juokaudami šiuo grindiniu pataria vaikščioti basomis ir pasimėgauti pėdų masažu.
Empedrado granadino dėl savo brangumo ilgą laiką buvo klojama tik prabangesnių namų vidiniuose kiemuose, o į miesto gatves, aikštes ir viešąsias erdves ši technika išplito tik XIX amžiaus pabaigoje. Tad vaikščiodami Albaicyn rajono gatvėmis savo kojas statote ant palyginti jauno – maždaug 150 metų amžiaus akmenukų grindinio.
