Atgaivinta istorija
Leonas Žukauskas keletą metų kartu su bendraminčiu Deividu Pinkevičiumi tyrinėjo buvusio geležkelio istoriją.
XIX amžiaus pabaigoje, tiesiant geležinkelį iš Varėnos į Alytų, buvo klojamas pylimas, statomi tiltai vandens kliūtims įveikti, įrengiamos tarpinės stotelės. Priartėjus prie Alytaus, geležinkelio statytojai susidūrė su rimta kliūtimi – gilia Moterties upelio vaga. Kliūčiai įveikti iš tašytų akmenų ir ypatingu būdu degtų plytų sumūryta pralaida – tunelis upeliui. Buvo pasirinktas sprendimas supilti daugiau nei 20 metrų aukščio pylimą.
Statinys iki šių dienų yra pakankamai gerai išlikęs. Jo plotis – apie 3,2 metro, ilgis – 75 metrai, iš jų po sankasa – 62 metrai. Upelio tėkmei sulėtinti įrengta 10 kaskadų – kriokliukų, kurių keliamo šniokštimo galima pasiklausyti nepabūgus įeiti į tunelio vidų.
Panašus, tik kiek mažesnis tunelis Skernės upeliui yra „Olita–Orany“ kelyje – pakeliui į Varėną. Kiti įspūdingesni šio maršruto objektai keliautojų laukia netoli Varėnos – tai tiltų per Varėnę ir Merkį atramos bei buvusio artilerijos poligono stotis.
Leonas ir Deividas sukūrė interneto svetainę, kurioje yra jų surinkta informacija ir apie kitus inžinerinius šios geležinkelio atkarpos statinius, o buvusio geležinkelio pylimu net yra parengtas dviračių maršrutas.
Kasmet gegužės mėnesį asociacija „Olita–Orany“ šiuo maršrutu organizuoja važiavimą „Dviratininkų traukinys“.
Polėkio nestokojantis Leonas ties Moterties upelio pralaida kažkada net svajojo pastatyti burlaivį. „Tai buvo grynai mano fantazijos vaisius – praktiškai to atlikti neįmanoma, – pripažįsta Leonas Žukauskas. – Tiesiog tą akimirką tapiau ir užsisvajojau.“
Atgaiva tarp akmenų
Dzūkai teigia, kad grįžus iš požeminės karalijos būtina aplankyti ir Vaclovo Jankausko akmenų kolekciją. Akmenų ekspozicijoje apstu kalvių darbų, yra įamžintos Lietuvai svarbios datos, muziejuje lankytojus stebi akmeninis voras ir net „žvalgosi“ višta, dedanti akmeninius kiaušinius.
Akys raibsta ir nuo akmeninių gėlių ar girnapusių. Neatsitiktinai savaitgaliais čia plūsta fotografuotis vestuvininkų kortežai.
Pats 74 metų akmenų muziejaus sumanytojas Vaclovas Jankauskas be galo kuklus ir sunkiai prakalbinamas žmogus paminklą surentė ir žurnalistams – „Už skleidžiamą tiesą“.
Turint porą valandų laisvo laiko, romantikos galima pasisemti ir Alytaus rajone esančioje Kurnėnų mokykloje. Būtent čia gimęs ir augęs Laurynas Radziukynas praėjusio amžiaus pradžioje ir finansavo jos statybą. Didelę dalį statybinių medžiagų, mokyklinius suolus, lentas ir net stiklus langams siuntėsi iš Čikagos.
Aniems laikams tai buvo ypač moderni mokykla su centriniu šildymu, ekologišku būdu tvarkoma kanalizacija ir vėjo turbina elektros energijai gaminti. Be to, mokyklos blokštą puošia įmontuotas keraminis Vytis. Iki užtinkavimo praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio pradžioje, tai buvo tiesioginė ir visiems matoma mokyklos sąsaja su nepriklausomu Lietuvos valstybingumo laikotarpiu. Jis vėl atidengtas ir restauruotas 1988 metais.
Tunelių yra ir daugiau
Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Jonas Satkūnas teigia, kad šalyje vertingų krioklių tunelių, pralaidų yra ir daugiau.
„Kažkodėl susidariusi stereotipinė nuomonė, kad požemių karalija yra Lenkijoje aplink Zakopanę ar Slovakijoje. Turime ir mes požeminį pasaulį“, – šypteli mokslininkas.
Mokslininkas teigia, kad šaltiniuoti upeliai yra upių maitinimo šaltinis.
