Mergiškių gamtiniame rezervate saugoma Mergiškių kalvų miško ekosistema su Europos Bendrijos svarbos skroblynų buveinėmis vos tik įėjus pasitinka galingų skroblų pavėsiu – tai unikali vieta Lietuvoje, kurioje auga natūralus tokių senolių skroblų ir išlakių liepų miškas.
Rezervate saugomos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir / ar Europos Bendrijos svarbos gyvūnų rūšių sąrašą įrašytos rūšys: europiniai miežvieniai, miškiniai eraičinai, svogūniniai karteniai, purpuriniai plokščiavabaliai, baltajuosčiai juodsprindžiai, baltnugariai geniai, slapiųjų šiurpenių populiacijos ir buveinės.
Europinio miežvienio augavietėje šiemet buvo suskaičiuoti tik 3 žydintys augalai – šiuos varpinius augalus itin mėgsta šernai, todėl parko specialistai kasmet atnaujina šernų atbaidymo priemones.
Aukštadvario regioninis parkas žinomas kaip šiauriausia šio augalo augavietė Lietuvoje, be šios vietos europinis miežvienis dar randamas Žuvinto biosferos rezervate ir Vištyčio regioniniame parke.
„Rezervate peri dvi juodųjų gandrų šeimos, abi sėkmingai augina jauniklius. Įdomu, kad lizdavietės yra tik 500 metrų atstumu viena nuo kitos. Tai itin slaptą gyvenimo būdą gyvenantys sengirių paukščiai, vengiantys žmogaus trikdymo ir kaimynystės, kuriems išlikti reikalingi senieji neliečiami miškai. Kalvotą reljefą savo namais taip pat renkasi elniai, barsukai bei miško karalienės lūšys“, – pasakojo Aukštadvario regioninio parko patarėjas Talvydas Špiliauskas.
Mergiškių gamtinis rezervatas šiemet buvo paženklintas naujais įspėjamaisiais ženklais. Tai konservacinio prioriteto griežtos apsaugos teritorija – rezervaciniai miškai, kurioje nevykdoma jokia ūkinė veikla. Lankytis leidžiama tik mokslo tiriamaisiais ar pažintiniais tikslais suderinus su Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija.
