„Žmonės yra išsiilgę kelionių, pernai tikrai ne visi iškeliavo, antras dalykas, reguliarių skrydžių krypčių ir dažnių skaičius yra nepakankamas, todėl dažnu atveju keliautojas, norėdamas turėti geros kainos ir be rūpesčių keliones, yra priverstas rinktis kelionių organizatorius“, – žurnalistams trečiadienį sakė Ž.Gavelienė.
„Trečias dalykas, skrydžių grafikas buvo pakankamai didelis, ir ketvirtas dalykas – infliacija Lietuvoje. Dažnas skaičiavo, kiek jam kainuos atostogos Lietuvoje ir užsienyje“, – kalbėjo ji.
Kelionių organizatorių pajamos pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 47 proc. iki 244 mln. eurų, o grynasis pelnas – 3,7 karto iki 13,8 mln. eurų.
-
Po 14 val. skrydžio Vaidas atsidūrė pasaulio krašte: čia svaigalus atstoja tikrai netikėti dalykai
-
A.Valujavičius atskleidė, kas kelionėje per Atlantą jam buvo svarbiausia: „Kartais žingsnio atgal nebėra“
-
Knygos apie „Camino Lituano“ autorė J.Lieponė: „Kelias gali tapti ir psichologu, ir kunigu, ir gydytoju“
Pasak Ž.Gavelienės, didžiausias pajamas gauna išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai, nes geopolitinė situacija vis dar neleidžia klestėti atvykstamajam turizmui.
Ž.Gavelienė pastebi, kad verslo kelionių atsigavimas, palyginti su priešpandeminiais 2019 metais, šiuo metu siekia 73 proc. Anot jos, rodiklis yra pakankamai geras, o spartesniam atsigavimui trukdo skrydžių trūkumas, kuris taip pat veikia ir komandiruočių kainas.
„Įvertinus geopolitinę situaciją ir skrydžių skaičių šis atsigavimas yra tikrai geras rodiklis“, – teigė ji.
Tuo metu atvykstamojo turizmo atsigavimas, Ž.Gavelienės duomenimis, šiuo metu siekia apie 50 proc., o pozityvesnio proveržio šiai sričiai ji neįžvelgia.
„Estravel Vilnius“ vadovės duomenimis, šiemet Lietuvoje apsilankė 765 tūkst. užsieniečių, kai 2019 metais – 1,12 mln.
„Faktas, kad geopolitinė situacija greit nepasikeis, norint grįžti į šiuos skaičius, reikia naujų rinkų, tam neužtenka tik kelionių organizatorių įdirbio, reikia ir valstybės prioriteto“, – sakė Ž.Gavelienė.
Anot jos, iššūkių kelia ir susisiekimas su Lietuva, ir per mažas turizmo rinkodaros biudžetas bei infrastruktūros trūkumas. Pasak Ž.Gavelienės, konferenciJŲ centro įkūrimas Vilniuje galėtų padėti atsigauti atvykstamajam turizmui.
2024 metais, Ž.Gavelienės teigimu, kelionių organizatoriai ir toliau turėtų stebėti augimą, pagrindinės užsakomosios kryptys liks Egiptas ir Turkija, o reguliariosios – Jordanija ir Marokas. Be to, kruizų kelionių skaičius turėtų augti maždaug dešimtadaliu, turėtų augti ir vadinamųjų „darbostogų“ apimtys.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 187 kelionių organizatoriai.
