Pirmojo Nidos švyturio statybos pradėtas dar XIX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. 27 metrų aukščio bokštas buvo sumūrytas iš raudonų plytų. Jo link vedė karo belaisvių akmenimis grįstas takas su 200 laiptelių, kurie išlikę iki šių dienų. Statant švyturį buvo apželdintas ir 51,4 m aukščio Urbo kalnas. Per smėlį nuo Nidos iki laiptelių buvo nutiestas specialus lentinis takas. Švyturys pradėjo veikti 1874 m. spalio 24 d.
1944 m., baigiantis Antrajam pasauliniam karui, besitraukiantys vokiečių kareiviai švyturio bokštą susprogdino. Po metų jis atstatytas, o 1953 m. – perstatytas. Dabartinis Nidos švyturys – gelžbetoninis bokštas su horizontaliomis raudonomis ir baltomis juostomis. Beliko kelios senojo švyturio plytos.
Signalą švyturys siunčia be žmogaus pagalbos, tačiau priežiūros vis dėlto jam reikia. Kaip pasakojo švyturyje sutiktas jo darbuotojas, optiką nuvalyti privalu kartą per savaitę su spiritu.
Viršuje esanti lempa – tūkstančio vatų (palyginti – namuose paprastai naudojame apie 60 vatų lemputes), jeigu oras geras – švyturio signalas matomas net ir už 45 km (22-25 jūrmylių).
Nelaimių aplink Nidą esančiuose vandenyse nepasitaiko, švyturys niekada neužgęsta, saugiai vesdamas laivus jų keliu. Tai tikroji šio švyturio paskirtis.
Tačiau užlipus į bokšto viršų keri ir matomi vaizdai: prieš akis veriasi Nidos miestelis su raudonų čerpių stogais. Namai išsimėtė tarp amžinai žaliuojančių pušų. O toliau jau mėlynuoja vanduo. Vienoje pusėje – Kuršių marios, kitoje – Baltijos jūra.
Daugiau idėjų, ką pamatyti, patirti ir paragauti Lietuvoje, rasite bendroje Šiaulių banko ir „Pasaulis kišenėje“ projekto rubrikoje „Mūsų Lietuva“.