Todėl įstatymo leidėjas siekia suteikti tam tikras garantijas turistui, kuris perka iš anksto organizuotos turistinės kelionės paslaugas, o kelionės organizatorius užtikrina, kad tokia kelionė vyktų sklandžiai.
Aptarkime keletą situacijų, kai turistinė kelionė neatitiko turistų lūkesčių:
1. Turistų grupė per kelionių organizatorių savaitei laiko vyko poilsiauti į Turkiją. Pagal kelionių organizatoriaus pateiktą viešbučio aprašymą, buvo nurodyta, kad viešbutis buvo renovuotas 2010 m., tačiau turistai gavo kambarius, kuriuose buvo renovuota tik vonia. Turistai kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas turistams priteisė apie 5 proc. nuo kelionės kainos turtinės žalos atlyginimą ir kiekvienam turistui maždaug po 145 eurus neturtinės žalos atlyginimo už moralinius išgyvenimus ir nepatogumus, sugadintas atostogas.
2. Trys asmenys, pagal sudarytą turizmo paslaugų teikimo sutartį su kelionių organizatoriumi, skrido į Egiptą. Kelionių organizatoriaus įsipareigojimų nevykdymas pasireiškė tuo, kad jis perkėlė išskridimo iš oro uosto laiką 9 valandomis vėliau.
Nuskridus į Egiptą, buvo apgyvendinti kambaryje be vaizdo į jūrą, nors turistai buvo už tai sumokėję papildomai. Be to, viešbutyje iš viso nebuvo kambarių su vaizdu į jūrą; viešbučio kategorija buvo žemesnė, nei buvo nurodyta kataloge (viešbučiui nebuvo suteikta 4 žvaigždučių kategorija ir viešbutis iš viso nebuvo atestuotas); viešbutis neatitiko ne tik 4 žvaigždučių viešbučiams, bet ir kitokiam gyvenamajam būstui keliamų higienos ir sanitarinių reikalavimų, nebuvo vykdomos kataloge nurodytos kambarių valymo, patalynės suteikimo ir keitimo paslaugos.
Galiausiai vieną iš turistų prausiantis nutrenkė elektra, viešbutyje nebuvo gydytojo, buvo išjungtas vanduo.
Trims turistams teismas priteisė apie 6 proc. nuo kelionės kainos turtinės žalos atlyginimo ir apie 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
3. Du turistai skrido į turistinę kelionę į Meksiką per Londoną. Meksikoje juos pasitiko gidas, kuris kalbėjo tik ispaniškai ir beveik nesuprantama anglų kalba. Nuvykus į viešbutį, jokios informacijos apie organizuojamas ekskursijas jiems niekas nesuteikė, o rasti šią informaciją jiems suprantama kalba niekur nepavyko, dėl ko visos kelionės metu ieškovai neturėjo galimybės išvykti į ekskursijas ir aplankyti turistų lankomas vietas bei susipažinti su šalimi, ir visas 14 kelionės dienų ieškovai buvo priversti praleisti viešbutyje.
Be to, kelionių organizatorius jiems neatsiuntė atgalinio bilieto skristi iš Londono į Lietuvą, su juo turistams susisiekti nepavyko. Teismas iš kelionių organizatoriaus priteisė apie 12 proc. nuo kelionės kainos turtinės žalos atlyginimo ir 50 proc. nuo kelionės kainos neturtinės žalos atlyginimo.
Visi trys atvejai yra iš realių Lietuvos teismuose nagrinėtų bylų, nors kai kurios situacijos priverčia nusišypsoti.
Apibendrinant galima teigti, kad nemažai ginčų su kelionių organizatoriumi teisme baigiasi taikos sutartimi.
Anksčiau aptartais atvejais kelionių organizatoriai buvo linkę nesutikti su keliautojų pretenzijomis, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad turistai buvo klaidinami dėl apgyvendinimo kokybės, suteiktos nekokybiškos gido paslaugos, turistui nesuteikiama reikiama informacija.
Teismai tokiais atvejai priteisia pakankamai didelį (iki 50 proc. nuo kelionės kainos) neturtinės žalos atlyginimą. Tai laikytina gera praktika, kadangi svetimoje šalyje keliautojai gali patirti didesnį stresą dėl suplanuotų atostogų. Paprastai kelionės į tolimas šalis kainuoja dideles pinigų sumas, todėl turistai pagrįstai tikisi, kad kelionių organizatorius visiškai pasirūpins visomis kelionės detalėmis, tačiau, kaip matome, kartais tenka rūpintis ne tik kelionės malonumais, bet ir pretenzijų rašymu.
Todėl visiems keliautojams rekomenduojame domėtis kelionių organizatoriaus reputacija, detaliai sužinoti apie apgyvendinimo sąlygas, skrydžiui reikalingas procedūras, bagažą bei turėti kontaktinį asmenį, kuris suteiktų pagalbą kelionėje atsitikus nenumatytiems atvejams.