Šiuos patarimus 15min žurnalistai, viešėję Zarasuose, išgirdo iš laikinojo Zarasų turizmo informacijos centro vadovo Kęsto Vasilevskio.
Vizitinė kortelė – apžvalgos ratas
Tai vieta, kuri jau tapo vizitine miesto kortele. Septyniolikos metrų aukštyje architekto Šarūno Kiaunės suprojektuotas apžvalgos ratas yra vienas sudėtingiausių architektūros statinių Lietuvoje. Tačiau būtent dėl to nuo jo atsiveria toks nuostabus vaizdas į ežero panoramą su visomis jame esančiomis salomis, o ypač – vaizdas į Didžiąją salą. Beje, jos pavadinimas neklaidina – ji yra viena didžiausių salų Lietuvoje. O Zarasuose – ir viena didžiausių vasaros renginių vietų. Anksčiau čia vykdavo festivalis „Mėnuo Juodaragis“, dabar – „Galapagai“. Miestą su sala sujungia tiltas. Tad pasiekti pramogų vietą galima ir savomis kojomis.
Beje, reikėtų paminėti, kad anksčiau ši 44 ha ploto Didžioji sala vadinta kitais pavadinimais – Draugystės ir Anglijos. Jų kilmė – neaiški.
Tačiau Zaraso ežere yra ne tik Didžioji sala, bet ir dar trys – Italijos, Putinų ir Liepų. Pastarosios dvi savo pavadinimus gavo dėl salose augančių medžių.
Tuo metu Italijos sala taip vadinama ne dėl to, jog joje gyveno ar tebegyvena italai. Su Italija tiesioginių (net ir labai tolimų) sąsajų ji neturi. Tačiau pati salos forma primena Italijos valstybės formą – aukštakulnį batą.
Taigi, zarasiškiai turi pagrindo pasigirti, kad jų miestas susijęs ir su Šveicarija, ir su Anglija, ir su Italija.
Žinomiausias objektas – Stelmužės ąžuolas
Paklaustas, koks turizmo objektas Zarasų regione yra garsiausias, K.Vasilevskis pamini du – Zaraso ežero apžvalgos ratą ir Stelmužės ąžuolą.
Maždaug 1500 metų amžiaus medis yra seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis ąžuolas. Taip pat vienas seniausių ąžuolų Europoje. Pasižiūrėti į šį gamtos paminklą, augantį Stelmužės kaime, Zarasų rajone, seniau važiuodavo pilni moksleivių autobusai. Jų netrūksta ir dabar.
Prieš gerą dešimtmetį vietiniam turizmui išgyvenant ne pačius geriausius laikus aplankytas Stelmužės ąžuolas paliko graudų įspūdį – iš visų pusių apramstytas medis vienišas stūksojo apmirusiame kaime. Surasti, kas papasakotų apie jį ar bent jau patvirtintų mūsų pačių žinomus faktus, tuomet nepavyko – lankytojų nepageidavo ir greta esanti bažnytėlė. Tad teko pasitenkinti greta ąžuolo pasidaryta nuotrauka ir primirštomis mokyklinėmis žiniomis apie jį.
Pasak K.Vasilevskio, dabar situacija kiek kitokia – Stelmužės ąžuolas, siekiant jį apsaugoti, aptvertas. Bažnyčia veikia ir joje tikrai yra žmonių, galinčių, reikalui esant, pabūti gidais.
Nors vietos turizmo statistika rodo, kad Stelmužės ąžuolas išliko vienu žinomiausių ir lankomiausių objektų, savo meilės virtualiai šiam Lietuvos gamtos paminklui žmonės nedemonstruoja – šiemet vykusiuose Europos medžio rinkimuose Stelmužės ąžuolas liko tryliktas.
Pagaliau veikiantis vandenlenčių parkas
Zaraso ežero sala – nuo seno mėgstama zarasiškių ir jų mieste poilsiaujančių turistų. Čia ir dabar yra miesto paplūdimys, kuris visai neseniai atnaujintas. Kartu čia buvo įkurtas ir naujas traukos objektas – Zarasų vandenlenčių (wake) parkas parkas.
Nors didžiulį vandenlenčių parką iš šešių lynų stulpų, sujungtų ratu, Zarasų savivaldybė atidarė 2015 m. rugsėjo pabaigoje, iš tiesų veikti jis pradėjo tik šiemet – nuo gegužės 27-28 d.
Galimybę administruoti parką ir teikti įvairias paslaugas laimėjo vienintelė savivaldybės skelbto konkurso dalyvė – renginių organizavimu užsiimanti viešoji įstaiga, kurios vadovas – Darius Jonušis.
„Esame procese, yra dar ką tobulinti, tačiau parkas jau veikia“, – gegužės 30-ąją 15min sakė jis. Šiuo metu parke vandens sporto gerbėjai gali plaukioti savo arba vietoje išsinuomotomis vandenlentėmis, taip pat čia nuomojama ir kita reikalinga įranga bei priemonės. Pavyzdžiui, hidrokostiumai. Jau veikia ir baras, netrukus lankytojų lauks ir kavinė, tad užkąsti ar atsigerti kavos, arbatos bei gaiviųjų gėrimų yra kur.
D.Jonušio vizija – kad į Zarasus atvykę žmonės turėtų galimybę patogiai čia praleisti ne kelias valandas, bet kelias dienas
„Greta pliažo galima žaisti tinklinį ar krepšinį, valtimi paplaukioti – viską, ko reikia nuomojame. Tačiau tai objektas, kuris tikrai dar bus tobulinamas. Tad sakau, kad parkas veikia, bet esame procese, kurio metu bus tvarkoma ir infrastruktūra, ir kiti einamieji dalykai“, – sakė D.Jonušis. Šiemet viešoji įstaiga į parko plėtrą ketina investuoti 100-150 tūkst. eurų.
D.Jonušio vizija – kad į Zarasus atvykę žmonės turėtų galimybę patogiai čia praleisti ne kelias valandas, bet kelias dienas.
„Zarasai nėra miestas, į kurį užsuki pakeliui. Čia važiuoji specialiai. Todėl norisi, kad paplaukioję žmonės, galėtų „pačilinti“ kavinėje prie vandens, jei norisi – čia ir atšvęsti gimtadienį, įmonės vakarėlį. Infrastruktūra dėkinga – plotas didelis, yra ir kur pavalgyti, ir kur tinklinį, krepšinį pažaisti, pasimaudyti. Trūksta tik nakvynės vietų. Todėl rengiame projektą laikiniesiems statiniams – konteineriniams Zaraso saloje“, – pasakojo pašnekovas.
Zaraso saloje esančio vandenlenčių parko interneto puslapis dar kuriamas, todėl kol kas visa naujausia informacija apie paslaugas, kainas ir kitus dalykus, susijusius su šia pramogų bei poilsio vieta, galima rasti socialiniame tinkle „Facebook“.
