Tačiau tai, ką pavyko aptikti dabar, tiesiog atėmė žadą, nes tokio atvejo nėra buvę. Ant valstybinio kultūros paveldo paminklo stulpo herbinį skydą primenančios metalinės informacinės lentelės su užrašu „Lietuvos R. Žardės piliakalnis. Archeologinis paminklas saugomas valstybės“ baltais dažais buvo įrašyta: „Čia buvo komunistai. Partija Nr. 13.“
Vieni paveldo specialistai tik pasukiojo pirštą prie smilkinio, kiti gi įvertino kaip neeilinį chuliganizmo aktą.
Jokios pagarbos
Uostamiesčio pietinėje dalyje stūksantis ir I tūkstm.-XIV a. menantis Žardės piliakalnis (pilis pirmą kartą paminėta 1253 m. Kuršo dalybų akte) kasmet kenčia nuo vandalų. Pernai buvo suniokotas už Klaipėdos miesto savivaldybės lėšas įrengtas informacinis stendas, kuris neseniai pakeistas nauju. Ne kartą nulaužtas ir kelio ženklas, draudžiantis transporto priemonėmis privažiuoti prie pat piliakalnio. Dabar ir vėl istorija kartojasi: iš ženklo liko tik metalinis strypas, o apvalus skydas su „plyta“ – dingęs.
Vieni paveldo specialistai tik pasukiojo pirštą prie smilkinio, kiti gi įvertino kaip neeilinį chuliganizmo aktą.
Šią savaitę nuvykus tvarkyti kuršių paminklo ir vėl teko aptikti krūvas šiukšlių: nuo sudaužytų degtinės butelių, saulėgrąžų, cigarečių pakelių, ledų, sausainių dėžučių iki folijos, į kurią vyniojami kebabai, gabalų.
Įrengta ir keletas naujų nelegalių laužaviečių, kurių dabar piliakalnyje ir jo papėdėje yra mažiausiai keturios. Beliko pasidžiaugti nors tuo, jog pilies kalno aikštelėje žmonės nebelaidoja savo nugaišusių naminių gyvūnų, kas prieš keletą metų buvo tapę šiurpą keliančia tendencija.
Tačiau buvusios kuršių pilies vietą pamėgo įvairūs ekstremalai: yra tekę matyti, kaip žmonės atvyksta, pasikabina ant medžių taikinius ir šaudo į juos pneumatiniais ginklais, todėl piliakalnio šlaitas būna nusėtas šoviniais. Dar kiti sugalvojo treniruotis, mėtydami į medžius peilius.
„Tokie dalykai tikrai yra netoleruotini ir prilygintini viešosios tvarkos pažeidimui. Vienas dalykas, ant piliakalio yra senos XIX-XX a. vid. mirusių ir palaidotų vietinių žmonių kapinaitės, tad pramogauti amžinojo poilsio vietoje nedera. Be to, piliakalnį juk lanko žmonės, šeimos su vaikais, tad iššauta kulka ar sviestas peilis gali netyčia ir sužeisti ką nors“, – „Vakarų ekspresui“ komentavo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas.
Paklaustas, ką mano apie „komunistinį“ įrašą, jis tik liūdnai nusijuokė.
„Na, nė vienas kultūros paveldo objektas nėra apdraustas nuo chuliganų. Yra atvejų, kai apskritai išrauna tuos stulpinius paveldosauginius ženklus arba išlupa, pavagia iš ketaus pagamintas skydines lenteles. Liūdnesnė situacija, kai apipaišo, išterlioja į Kultūros vertybių registrą įtrauktų pastatų fasadus. Na, o tas makabriškas įrašas ant Žardės skydo... Per visą savo karjerą su tokiu atveju susidūriau pirmą kartą“, – pripažino jis.
Beje, ant to paties Žardės piliakalnio medžio kamiene buvo išraižyta ir svastika: galima tik spėlioti, kokiais sumetimais? Viena vertus, baltų, kuršių kultūroje svastika ir įvairios jos variacijos buvo naudojamos. Kita vertus, piliakalnyje savo apkasus buvo pasidarę (jie vis likę) vokiečiai Antrojo pasaulinio karo metu.
Pasidomėjus, kodėl piliakalnio prieigose nėra pastatyta šiukšliadėžės ar šiukšlių konteinerio, specialistas negalėjo atsakyti. Esą laukiama, kol bus pradėta kapitalinė šio protėvių paminklo tvarkyba, kuri vis stringa.
Tikisi tvarkybos
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška „Vakarų ekspresą“ informavo, kad Žardės ir Laistų piliakalnių tvarkybos planai yra įtraukti į parengtą uostamiesčio 2021-2030 m. strateginį planą. Tiesa, jis dar nepatvirtintas miesto Tarybos (tai planuojama padaryti gegužės mėnesį). Projektą Žardės piliakalniui uostamiesčio Savivaldybė parengė dar 2018 metais, tačiau dėl įvairių biurokratinių kliūčių derinimo darbai strigo, tad planai nukelti į ateitį.
Piliakalnių sutvarkymas atsieis nepigiai mokesčių mokėtojams. Anot V. Juškos, per tuos metus, kai buvo derinami biurokratiniai reikalai, Žardės piliakalnio tvarkybos projektas pabrango.
„Buvo 200 tūkst., dabar skaičiuojamoji vertė yra 250 tūkst. eurų. Purmalių piliakalnio aplinkos tvarkyba – apie 400 tūkst. eurų. Ten ir takai nauji, ir aikštelės įrengimas automobiliams. Daug sudėtingesnis projektas nei Žardėje“, – teigė jis.
Valdininko manymu, civilizuotai sutvarkius minėtą kuršių paveldo objektą galbūt sumažėtų ir vandalizmo, šiukšlinimo atvejų.
Vertindamas cinišką užrašą apie komunistus ant Lietuvos Respublikos paveldosauginio ženklo, A. Juška buvo tiesmukas.
„Matyt, tie, kurie sugalvojo tokį, jų manymu, pokštą, turi kažkokių psichinių nukrypimų. Man taip pat nėra tekę susidurti su panašiu išpuoliu. O tie vandalizmo atvejai, deja, nuolat kartojasi. Žiemą kažkas ant paties piliakalnio per vertingą ir jautrią gynybinių pylimų ir griovių sistemą ant pačios aikštelės užvažiavo. Deja, žmonių sąmoningumas, pagarba paveldui ir kultūros jausmas yra skiepijami ilgai“, – pripažino pokalbininkas.