Geologai jau seniai žinojo, kad Naujosios Zelandijos ir Naujosios Kaledonijos geologinė sudėtis panaši, tačiau po ilgų tyrimų metų geologai suprato, kad jos turi kur kas daugiau bendro, nes buvo tame pačiame panirusiame sausumos ruože, rašo „Iflscience“.
Didžioji Zelandijos žemės plutos dalis, apie 94 proc. yra panardinta vandenyne, išskyrus Naująją Zelandiją, Naująją Kaledoniją ir kitas nedideles salas.
„Apie dingusį žemyną žinome nedaug, tačiau žinome, kad pluta yra plonesnė nei daugumos žemynų, bet storesnė nei vandenynų pluta.
Taip pat žinome, kad jis susiformavo per Gondvanos skilimą, kai Žemės pluta išretėjo ir išsitempė“, – sakė mokslininkai.
Vis tik geologai neturėjo supratimo, kas galėjo sukelti plonėjimo procesą. Būtent tai bandė išsiaiškinti nauja geologų komanda, analizuodama Zelandijoje rastus mėginius ir taip pat nagrinėdama magnetines anomalijas.
Mokslininkai priėjo prie išvados, kad Zelandija buvo pirmasis iš Žemės žemynų. O didelis Žemės plutos plonėjimas, pasibaigęs žemyno grimzdimu, vyko prieš 100–80 mln. metų, tikriausiai dėl jos tempimo įvairiomis kryptimis.
Dabar Zelandija daugiausia panirusi po vandeniu, tačiau yra įrodymų, kad kadaise šioje žemėje gyveno įvairūs augalai ir gyvūnai.
„Žinoma, gyvūnų ir augalų rūšys išgyveno Gondvanos skilimą, ir šis megakontinentas tapo Pietų Amerika, Afrika, Arabija, Madagaskaru, Indija, Australija ir Antarktida.
Dabar, kai žinome, kad Zelandija atsirado po skilimo, tai daug ką paaiškina“, – pažymėjo mokslininkai.
Kaip paaiškino tyrimo bendraautorius Rupertas Suterlandas (Rupert Sutherland), šio žemyno geografiniai pokyčiai yra svarbūs siekiant suprasti, kaip gyvūnai ir augalai įsikūrė ir vystėsi pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje.
