Nors muziejus dėl karantino neveikia, jo darbuotojai sukasi darbų sūkuryje. M.Valančiaus gimtinės muziejaus vadovė Violeta Česnienė su kolegomis planuoja atnaujinimo darbus ir naujas edukacijas, kurias muziejus galės pasiūlyti atnaujinus tris iš šešių sodyboje esančių pastatų – tvartą, rūsį ir viralinę. M.Valančiaus atminimui sodinamas ąžuolynas bus paverstas parku su įrengta infrastruktūra.
„Pastatai yra mediniai. Tvartas geriausiai išsilaikęs, nes buvo atstatytas tik 2002 metais, o rūsys ir viralinė – sulūžę. Tvarto patalpas ketiname įrengti ir jas pritaikyti edukacijoms. Rūsyje gerai išsilaikę akmenys, o medinė dalis pasenusi, balkiai sulūžę, stogą reikia pakeisti. Viralinę pagal projektą yra galimybė padidinti, nes ji nedidukė, bus perstatoma nuo pamatų, – pasakojo vadovė.
– Tvarte bus įrengtas sanitarinis mazgas – dušas ir wc. Naudojasi biotualetu lankytojai, tai nebeatitinka šių laikų. Vienoj tvarto patalpėlėj bus įrengta edukacinė klasė audimo edukacijoms, muziejuje veikia audimo mokyklėlė nuo 2004 metų, labiau vasaros laiku, nes neturime erdvės. Turėsime ir dar vieną patalpą, kaip ir poilsio zoną. Vasarą vykdysime vaikų dienos stovyklas, tokia patalpa pravers esant prastesniam orui, kai šalčiau.
O antrame aukšte padarysime tokią atrakciją – nakvynę ant šieno vasaros laiku. Manau, sutilptų iki 15 žmonių. Greičiausiai, kadangi sudėtinga šieną vežti, padarysime šieno čiužinius. Tokia pramoga galėtų būti ir šeimoms, ir vaikams. Aš manau, kad turėtų sudominti. Pastebėjome, kad žmonės norėtų tokių dalykų. Klausia, ar gali palapinę sodybos teritorijoje pastatyti, pernakvoti“.
Greičiausiai, kadangi sudėtinga šieną vežti, padarysime šieno čiužinius. Tokia pramoga galėtų būti ir šeimoms, ir vaikams.
Rūsyje raugs daržoves
Šiuo metu nenaudojamas rūsys atnaujinus ras savo paskirtį. Jame įveiklinus vietos bendruomenę ketinama pagal senovinę receptūrą raugti daržoves.
„Ketiname parodyti, kas buvo seniau rūsy laikoma, kaip iš vidaus atrodė, kokie indai naudoti, kaip jis buvo projektuojamas ir kokios daržovės buvo laikomos. Turime vietinių kaimelio žmonių, su jų pagalba ketiname daryti edukacijas. Mes turime senuosius žmones, kurie atsimena receptus, kokiu laiku, kaip ir ką darė, kaip buvo užraugiami ir laikomi produktai – agurkai, kopūstai, ir burokėlius raugino. Ir receptais pasidalintume, būtų galimybė ir įsigyti norintiems, paragauti, padegustuoti“, – kalbėjo V.Česnienė.
Šiuo metu muziejus sąlyčio su maistu turi tik švenčių metu. Pati V.Česnienė suka tradicinį žemaitišką kastinį, darbuotojai paruošia cibulynę, spirginę.
„Tokia tradicija, kad patys švenčių metu gaminame mūsų tradicinius patiekalus. Kastinį pati darau, o cibulynę daro iš kaimo moterys. Viralinės patalpose bus klasė, kur bus galima pasižiūrėti kaip visa tai gaminama, užsisakyt edukacijas.
Planuojame tradicinių patiekalų gaminimą – kastinys, cibulynė, pusmarškonė košė. Tai žemaitiškas patiekalas – bulvinė košė su ruginiais miltais, spirgiukais, raugintu pienu.
Dar kas itin aktualu pagal M.Valančių – bulvė. Mes muziejuje turime paminklą bulvei, tai galvojame, kad reiktų įtraukti ir bulvinius blynus, vėdarus gaminti vietoje. Pagal projektus labai svarbus bendruomenės įtraukimas, nes vieni to nepadarysime – ir produktų reikės, ir kas pravestų edukaciją. Tie dalykai bus nauja patirtis. Kaimelyje gyvena sėslūs žmonės, gyvena nuo seno, perėmę papročius tėvų, senelių. Tai kaimo patriotai, kad ir jaunesni perima ir išlaiko tradicijas“, – žemaitiška tarme pasakoja muziejaus vadovė.
Pasak V.Česnienės, M.Valančius savo apsakyme „Nauji išmoniai“ aprašė, kad bulvė į Nasrėnus atkeliavo 1806 metais. Po poros šimtų metų, 2006-iais sodyboje buvo pastatytas paminklas bulvei.
„Remiamės aplinka, kuri vyravo 19 amžiuje. Ši etnografinė sodyba yra to amžiaus. Čia prabėgo M.Valančiaus vaikystė. Iš senųjų pastatų išliko klėtis, akmeninis šulinys, kuris yra kultūros paveldo objektas. Išliko ir didžiulis tų laikų klevas. Kiti pastatai atnaujinti. Namas stovi panašioj vietoj, tik senasis buvo galu į kelią, o dabar pasuktas kitaip. Kiti pastatai vėliau atsiradę“, – pasakojo muziejaus vadovė.
Supažindina su senoviniais papročiais
Atnaujinti pastatai leis muziejui veiklas vykdyti gerokai ilgesnį laikotarpį, mat iki šiol pagrindiniai užsiėmimai galėjo vykti tik vasarą. Atspindint senuosius papročius iki šiol muziejuje vykdytos anuos laikus menančios edukacijos – vaikai atvyksta susipažinti su senaisiais žaidimais. Muziejus moksleiviams ketina vykdyti ir dar vieną naują edukaciją – pažintį su grūdinėmis kultūromis.
„Vaikai žino miežius, rugius, kviečius, bet kaip jie auga? Kaip žydi linai? Kaip jie atrodo? Kaip atrodo sėklos? M.Valančius buvo iš valstietiškos šeimos, stengiamės išlaikyti to meto aplinką, pagal tai sutvarkyti erdves. Mūsų tikslas – kad ir augalai, darželiai, juose augančios gėlės atspindėtų tą laikmetį“, – dalijosi vadovė.
Muziejaus komplekso atnaujinimo darbai prasidės vasarą ir turėtų būti įgyvendinti per metus. Pirmiausia ketinama tvarkyti tvartą ir etapais keliauti prie kitų komplekso pastatų. Darbai lankytojams netrukdys.
Planus muziejus įgyvendins ES ir Kretingos rajono savivaldybės lėšomis, kurių numatyta 120 tūkstančių eurų.