Juodkrantėje kovo 25 d. (šeštadienį), 10 val. organizuojama šventinė miško sodinimo akcija „Šimtmečio giraitė“. Ji skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos 100-mečiui įprasminti bei pagerbti pusiasalio apželdintojus, miškininkus, kurių dėka pavyko stabilizuoti smėlio pustymus.
Pasak idėjos iniciatoriaus, žurnalisto, kraštotyrininko Deniso Nikitenkos, planuojama simboliškai pasodinti 2023 vienetus paprastųjų pušaičių ir vardinį Klaipėdos krašto ąžuoliuką.
Norinčių dalyvauti prašoma pasirūpinti tinkama apranga, darbo pirštinėmis, drėgmei atsparia ir tvirta avalyne, o darbui reikalingi įrankiai bus suteikti. Po miško sodinimo akcijos savanoriai bus vaišinami karšta arbata ir žvėrienos sriuba (šurpa). Norint dalyvauti šventinėje miško sodinimo akcijoje „Šimtmečio giraitė“, raginama registruotis iš anksto .
Jau trečius metus gamtosauginio projekto „Naturalit“ komanda, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir nacionaliniai bei regioniniai parkai kviečia Lietuvos įmones savanoriauti saugomose teritorijose. Projektas savanorių laukia ir Kuršių nerijoje.
Pasak projekto vadovas Birutės Valatkienės, savanorystės vertę atranda vis daugiau įmonių, nes veiklos gamtoje yra ypatingos. Tai ne tik geras darbas, bet ir atpalaiduojantis buvimas gryname ore, naudingas darbuotojams, kurie neretai būna pavargę nuo įtempto miesto ritmo ir atsakomybių gausos. Be to, savanorystė saugomose teritorijose leidžia geriau pažinti savo šalį ir jos vertybes.
Įmonių patogumui sukurtas interaktyvus žemėlapis, kuriame galima matyti savanorystės veiklų poreikį ir pobūdį skirtinguose Lietuvos regionuose. Šiuo metu sąraše – keturi pasiūlymai Kuršių nerijos nacionaliniame parke: smėlio gaudyklių, kurios reikalingos baltųjų kopų išsaugojimui, įrengimas; jaunų pušelių atžalų ravėjimas, siekiant išsaugoti atviras buveines nuo apaugimo; užpustytų laiptų per apsauginį kopagūbrį atkasimas; šiukšlių rinkimas, nupjautų nendrių surinkimas.
Jungdamiesi į Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos siūlomas talkas savanoriai turi unikalią galimybę apsilankyti nacionalinio parko rezervatuose, į kuriuos įprastai patekti draudžiama.
Išsirinkus norimą veiklą, reikėtų susisiekti su atsakingu asmeniu, minėtame žemėlapyje nurodytu prie veiklos aprašymo. Jis savanorius palydi ir papasakoja apie vietos savitumą, supažindina su ten aptinkamomis retomis augalų ir gyvūnų rūšimis, kraštovaizdžio elementais.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos duomenimis, pernai parko direkcijai priskirtuose valstybiniuose draustiniuose savanoriavo apie 550 žmonių. Talkų metu atlikta daug reikšmingų gamtotvarkinių darbų, kurių, be savanorių pagalbos, direkcija nepajėgtų atlikti.
Naują gamtos švarinimo akciją kovo 20 d. skelbia iniciatyva „Darom“, kasmet savanorius suburianti ir Lietuvos pajūryje. Vienos dienos pavasario akcija šiemet išauga į ilgalaikę darnaus pokyčio iniciatyvų platformą „Darom kartu“, kurioje nuo kovo 20 d. visus metus bus galima patiems burti bendraminčius pokyčiams: registruoti savo organizuojamą iniciatyvą akcijos svetainėje ir kviesti prisijungti vietinę bendruomenę, dalintis įgyvendintų iniciatyvų istorijomis su visa Lietuva.
Galiausiai, jei gamtos švarinimo talkos ir grupinis darbas – ne jums, leisdamiesi savo mėgstamu maršrutu Neringos pajūriu ar miškais, pasiimkite ir maišelį šiukšlėms. Paplūdimyje surinkę poilsiautojų paliktas ar jūros išskalautas šiukšles, nuorūkas ar plastiką, galite būti tikri, jog padėsite Žemei.
