Apie penkiolikos minučių trukmės legenda pasakoja istoriją apie visiems taip gerai žinomą, tačiau ne kiekvienam savo istorija pažįstamą mergaitę – Anikę, kuri yra tapusi neatsiejama Klaipėdos dalimi. Miestiečiai ir svečiai iki pat sausio 1-osios kiekvieną vakarą gali iš naujo atrasti ir pažinti iš Taravos kilusią ir Simono Dacho eilėse įamžintą mergaitę, išgirsti šviesų efektais lydimą istoriją apie mergaitės gyvenimą.
„Pamatysite tai, kas jus sužavės, pakerės, privers toliau pasidomėti mūsų istorija, praeitimi. Kitomis akimis pažvelgti į tą mūsų Taravos Anikę, kuri mums yra tapusi kasdienybės dalis ir kurios kartais mes tiesiog nepastebime“, – sakė viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė.
Šios įstaigos komanda ir sumanė miestiečiams bei svečiams padovanoti atgimusią legendą apie Anikę. Jos skulptūra po Antrojo pasaulinio karo dingo, taip ir nebuvo rasta. Matomai, ši nugarą supykusi žavi mergaitė supykdė Hitlerį, kuriam kalbant iš Klaipėdos dramos teatro balkono mergaitė buvo atkišusi nugarą.
Anikės skulptūra buvo atstatyta 1989 metais, tad kitąmet sueis 30 metų, kai ši žavi mergaitė keri Klaipėdą.
Kaip iš tiesų atrodė Anikė – nežinia
Klaipėdos žurnalistas, fotografas ir poetas Antanas Stanevičius, besidomintis Taravos Anikės istorija, susirinkusiesiems Teatro aikštėje pasakojo, jog iš tiesų niekas nežino, kaip atrodė ši miesto simboliu tapusi mergaitė, nes portretas nėra išlikęs, tačiau niekas nepaneigs jos skulptūra – labai graži.
„Ši Anikė buvo pamatyta 1911 metas, kai pas skulptorių Alfredą Kiunę buvo užsakytas paminklas Simonui Dachui. Jis kėlėsi iš Smiltynės į Klaipėdą, pamatė gražią mergaitę, kurios vardas Gerda. Jis ėmė piešti, ta pyko, kam jis kasą deda ant peties. Taip atsirado Anikė. 1911 metais paminklas buvo atidengtas, Gerdos motina sušuko: „Viešpatie, čia gi mūsų Gerda!“. Ta mergaitė, aišku, atėjo į save pasižiūrėti“, – pasakojo A.Stanevičius.
Koks tolimesnis šios legenda tapusios moters gyvenimas, nėra žinoma. Mergaitė su uostamiesčiu susijusi, mat eilėraštį apie ją 17 amžiuje parašė Klaipėdoje gimęs Simonas Dachas.
„Tuo metu jis buvo Karaliaučiuje „prasikalęs“ poetas, kurį draugas pakvietė į vestuves. J.Partacijus ir Anna Neander (eilėse tapusi Anike, red.past.) ėjo prie altoriaus. Simonas Dachas buvo jautrus grožiui, ją pamatė ir jį apspjovė Dievas. Jis klaikiai įsimylėjo, kaip žaibo trenktas. Tai tik dar kartą įrodo, kad geriau vieną kartą, kad ir nelaimingai gyvenime įsimylėti nei visai neįsimylėti“, – istoriją Teatro aikštėje susirinkusiems smalsuoliams pasakojo A.Stanevičius.
Išvydęs gražuolę nuotaką S.Dachas parbėgo į savo kambarį ir parašė eiles apie Taravos Anikę. Po kiek laiko kompozitorius Heinrichas Albertas sukūrė melodiją, kuri taip visiems patiko, jog vokiškai kalbančiose šalyse ši daina iki šiol gyva, o turistų grupės ją traukia žvelgdamos į gražuolės Anikės skulptūrą Klaipėdoje.
„Anike, tu turtas didžiausias, tu saulė šviesi“, – skamba dainoje.
Tiek Anikė, tiek jos vyras J.Partacijus buvo vokiečiai, tačiau vyras taip gerai buvo įvaldęs lietuvių kalbą, jog sudėliojo graikų-lietuvių lyginamąjį žodyną, o vyriausiasis poros sūnus buvo lietuvių parapijos klebonas, vertęs bibliją į lietuvių kalbą.
Klaipėdoje žiemos šventėms atgimusią legendą galima išvysti kiekvieną vakarą nuo 18 val., kas pusvalandį iki 20.30 val. Šviesos ir garsų lydima istorija bus sekama iki pat sausio 1-osios.
