Ispanijos pietuose esantis Andalūzijos regionas – ypatingas. Apie jo kultūrą, virtuvę, tradicijas, papročius ir ypač tyrą alyvuogių aliejų puslapyje Virgenextra.lt pasakoja Laima Druknerytė ir Mindaugas Stongvilas. Kasdieninių įkvėpimų iš Andalūzijos taip pat ieškokite šio puslapio Facebook ir Instagram paskyrose.
Su šveicarais Rita ir Eitschpi susitikome kovo mėnesį viename Andalūzijos kempinge. Jų originalus namas ant ratų iš karto patraukė mūsų dėmesį. Kadangi priparkavome savąjį namą gretimais, pažintis užsimezgė greit ir pavirto į kelių dienų bičiulystę.
Eitschpi su žmona Rita kartu jau daugiau nei 38 metus. Kartu užaugino dvi dukras, kartu darbavosi savo pačių kelionių agentūroje, kartu ir dabar – išsiruošę į kelionę aplink pasaulį.
Paklausta, kaip kilo mintis tokiai kelionei, Rita pasakoja, kad jiedu visada svajojo išėję į pensiją gyventi keliaujant. Anot jos, jų neviliojo mintis sėdėti šalia namo ir žiūrėti kaip auga žolė, kol vėl ją bus galima nukirpti žirklėmis. Jiems reikėjo iššūkių, įspūdžių, kelionių, nes visą gyvenimą jie praleido intensyviai keliaudami – tiek darbo reikalais; tiek atostogaudami su dukromis.
Rita pasakoja, kad jiedu norėjo bent kartą apkeliaut žemės rutulį iš vienos pusės, ir jei pavyktų – iš kitos taip pat. Jei kas atsitiktų ir tektų trumpam grįžti, jiedu nepergyventų, nes bet kuriame pasaulio krašte galima rasti saugią aikštelę mašinai palikti.
„Kelionę aplink pasaulį planavome pradėti pavasarį. Planavome persikėlus iš Hamburgo į Kanadą pasiekti Aliaską. Praleidus ten vasarą, rugsėjį galvojome leisti žemyn, link Kalifornijos įlankos, vėliau Meksikos. Neturėjome tikslaus grafiko, norėjome keliauti sekdami vasaros šilumą. Vėliau kelionės maršrutas turėjo tęstis per Centrinę ir Pietų Ameriką iki Ugnies Žemės Patagonijoje, iš kur planavome persikelti į Pietų Afriką ir važiuoti iki Tanzanijos. Vėliau į Australiją, Naująją Zelandiją, Indoneziją, toliau pakilti lik Korėjos, Mongolijos, gal užsukti į Japoniją. O kur toliau – dar net nebuvome sugalvoję“, – dėlioja kvapą gniaužiantį planą Eitschpi.
„Prieš dvejus metus užsisakėme laivo bilietus iš Hamburgo į Halifax (Kanadoje). Kelionė turėjo prasidėti 2020 metų pavasarį. Tų metų vasario viduryje išėjau į pensiją, todėl iki kelionės liko laiko atiduoti buto raktus, išdalinti visus, per gyvenimą sukauptus daiktus“, – pasakoja Rita.
Eitschpi paklaustas, koks buvo jausmas matant, kaip dalijamas jų užgyventas turtas, ima garsiai kvatotis: „Jautėmės puikiai ir lengvai; jautėmės, kad galime skristi! Prisimenu, išdalijame ar išmetame dalį daiktų, dar kartą atrūšiuojame, vėl išmetame. Viską darėme etapais.
Finale likome tik su trimis kartoninėmis dėžėmis ir fotografijomis. Net ir tų atsikratėme, kai jas suskaitmeninome. Dabar aš turiu vieną kartoninę dėžę praėjusio gyvenimo, Rita – dvi. Palikome jas mūsų dukros namuose ir buvome pasirengę kelionei.“
Finale likome tik su trimis kartoninėmis dėžėmis ir fotografijomis.
Žinia apie pasaulinę pandemiją ir uždaromas Europos šalių sienas porą pasiekė tą dieną, kai jie pridavė savo buvusio buto raktus ir su draugais šventė atsisveikinimo vakarėlį. Netrukus jie gavo laišką, informuojantį, kad jų laivas iš Hamburgo neišvyks, ir kelionė atidedama mėnesiui.
„Shit, it was terrible (angl. šūdas, buvo siaubinga)!“, – prisimena Eitschpi. „Šito mes mažiausiai tikėjomės. Turėdami vilties, kad po mėnesio situacija pagerės, apsigyvenome kempinge visai netoli mūsų buvusių namų Šveicarijoje. Tačiau kitos dienos rytą kempingo vadovybė mums pranešė, kad kempingas uždaromas. Be mūsų ten buvo dar trys ekipažai, kurie neturėjo kur važiuoti, nes kaip ir mes gyveno kemperiuose. Vadovybė mums leido pasilikti užrakintiems kempingo viduje. Galėjome išvažiuoti tik į parduotuvę arba pas daktarą“, – pasakoja Rita.
Pašnekovė prisimena, kad tuo metu sunkiausia buvo laukti nežinia ko. Vienas mėnuo pavirto trimis. Tada pora sužinojo, kad laivas iš Hamburgo į Halifax nekursuos visus ateinančius metus, o už bilietus sumokėti pinigai – įšaldomi.
Eitschpi su apmaudu balse, bet juokiasi: „Visko buvo galima tikėtis, bet kad pirmasis mūsų kelionės aplink pasaulį etapas tęsis tris mėnesius vos 25 kilometrus nuo namų, užrakintame kempinge, to tikrai net nesapnavome!“
Rita su nuoskauda pasakoja: „Galvojau, kad praeis tie trys mėnesiai, ir po jų viskas vėl bus kaip anksčiau. Negalima taip sužlugdyti verslų, palikti žmonių be darbo. Tiesiog negalima taip sustabdyti pasaulio! Tikėjau, kad mes tikrai iškeliausime rudenį. Bet Eitschpi jau tuomet įtarė, kad mūsų kelionės planą teks gerokai pakoreguoti.“.
Kad pirmasis mūsų kelionės aplink pasaulį etapas tęsis tris mėnesius vos 25 kilometrus nuo namų, užrakintame kempinge, to tikrai net nesapnavome!
Kai tik 2020 m. birželio 15 dieną atsidarė siena su Vokietija, pora išvyko į Švediją. Ten praleido vasarą, vėliau keliavo į Norvegiją. Spalį grįžę trumpam į Šveicariją, lapkritį išjudėjo link Italijos. Tačiau vos tik kirtus sieną išgirdo, kad Italija užsidaro antram karantinui.
Italijos kempinge, kuriame apsistojo, buvo privaloma dėvėti kaukes ir be priežasties niekur nei eiti, nei važiuoti. „Spjovėme į tai ir grįžome atgal į Šveicariją. Apsistojome Ticino regione. Ten praleidome rudenį. Dar kartą bandėme įvažiuoti į Italiją, ir vėl nesėkmingai. Tad išsinuomojome butą šalia mūsų buvusių namų Šveicarijoje ir praleidome ten žiemą, su šeima sutikome Kalėdas. Vasario 10 dieną iškeliavome į Ispaniją. Turėjome labai greitai kirsti Prancūziją, nes mūsų privalomas COVID-19 testas galiojo tik 72 valandas. Į Andalūziją atvykome tik dėl šilto klimato,“ – dėlioja pasikeitusį kelionės maršrutą Eitschpi.
Paklausti, kokie tolimesni poros planai, jie ima juoktis, kad šiuo metu laukiasi šuns! Ispanijos šiaurėje jie planuoja pasiimti savo naująjį šeimos narį – Pirėnų kalnų šunį, su kuriuo grįš atgal į Šveicariją. Ir tuomet pergalvos savo didįjį gyvenimo planą.
„Jei atsitiks taip, kad spalį mūsų keltas vėl bus atidėtas, steigsime bazinę stovyklą Šveicarijoje. Ten išsinuomosime namus ir keliausime trumpomis distancijomis: į Lietuvą, į Omaną ar Maroką. Jei po kelių metų pasaulyje situacija normalizuosis, pradėsime savo kelionę aplink pasaulį iš naujo“ – sako Rita.
Fotografuojantis mūsų interviu Eitschpi ima pasakoti apie AWENASA. Tai jų pirmasis nuosavas namas ant ratų. Pora ieškojo jo net dvejus metus! Jei būtų planavę keliauti tik po Europą, būtų užtekę ir paprasto kemperio. Bet norint įveikti Andus ar kitas aukštikalnes reikalinga stipri mašina. Eitschpi nusimano apie automobilius, ir jei kas atsitiktų kelyje, žino ką ir kaip ir ką reikėtų pataisyti. O ir mažiau turtingose šalyse visuomet atsiras mechanikų, išmanančių, kaip padėti, jei mašina imtų griūti.
Kai ryte vos prabudusi žvilgtelėjau pro langą, pamačiau kaip Eitschpi, atsidaręs AWENASA kapotą, skudurėliu šluosto nuo variklio kiekvieną dulkelę. Šūktelėjau jam juokais, jog man panašu, kad savo mašiną jis myli labiau nei žmoną, o Eitschpi atsišaukė: „Tai mano Raudonoji Ledi, turiu ja rūpintis!“
Paklausus, kaip pora jaučiasi dabar, abu neslepia, kad jaučia apmaudą dėl sugriuvusio plano. Bet nepaisant to mėgaujasi kiekviena diena ir gyvenimu gamtoje. Jie daug važinėja dviračiais, vaikščioja. Jie nesigaili, kad prieš gerus dvejus metus pradėjo gyventi klajokliškai. O taip pat neabejoja, kad jų svajonė apkeliauti aplink pasaulį tikrai išsipildys. Tik truputį vėliau.
Paklausiame, ar mūsų nauji bičiuliai po kelerių metų mums atsiųs atviruką iš kokio egzotiško pasaulio krašto – jie nedvejodami tai prižada.
Ritos ir Eitschpi nuotykius kviečiame sekti vokiečių kalba jų tinklaraštyje: www.swissgreynomads.com.
