Pokalbyje su šio miesto žurnalistais Monique papasakojo, su kokiais išūkiais susidūrė bei kaip jai sekasi keliauti per pandemiją: „Skiepų paso manęs kol kas paprašė vos kelis kartus!“
– Ar tai pirmoji tokia kelionė Jūsų gyvenime?
– Prieš penkerius metus su draugais leidausi į dviejų savaičių žygį pėsčiomis Ispanijoje. O tokia ilga kelionė dviračiu – pirmoji.
– Kiek laiko jau keliaujate ir kiek dar tęsite kelionę?
– Šią kelionę pradėjau kovo mėnesį Paryžiuje, nuo savo namų, o ją baigti ketinu kitų metų spalį, taigi kelionė iš viso truks pusantrų metų.
– Kiek šalių jau aplankėte?
– Esu aplankiusi jau 18 šalių, tokių kaip Austrija, Vengrija, Graikija, Kretos sala, Bulgarija, Rumunija. Dabar esu numynusi 12 500 km.
– Ar prieš išvykstant reikėjo specialaus pasiruošimo? Gal teko taupyti, kad turėtumėte pinigų?
– Man to neprireikė. Nepirkau specialių dviratininkams skirtų drabužių ar kokių nereikalingų daiktų, pasirinkau savo senus rūbus. Įsigijau apsiaustą nuo lietaus ir dar kelis būtinus daiktus. Kartais reikia nusipirkti medicininių priemonių ar žiemos metu šiltesnių rūbų.
Kadangi kelionei nereikia daugybės pinigų, ilgai taupyti nereikėjo. Per mėnesį išleidžiu apie 400 eurų ir dažniausiai jie būna skirti maistui. Daugelyje šalių dėl COVID-19 pandemijos neveikia vietos, kuriose būtų galima paišlaidauti, tai padeda man taupyti.
Per mėnesį išleidžiu apie 400 eurų ir dažniausiai jie būna skirti maistui.
– Keliaujate per pandemiją. Ar dėl to jaučiasi žmonių pasyvumas? Galbūt sunkiau keliauti?
– Net nežinau. Manau, jeigu žmogus nenori bendrauti ar manęs priimti į savo namus, tai nebūtinai dėl pandemijos. Greičiau žmonės manęs neprisileidžia dėl to, kad nepažįsta, galbūt dėl kalbos barjero ar tos pačios infekcijos.
Per šią kelionę gal tik du ar tris kartus manęs paprašė parodyti skiepų pasą. Dažniau jo prašė kertant šalių sienas.
Tiesa, pasiskiepyti man buvo kiek sudėtingiau, nes skiepijausi kelionės metu – pirmąją vakcinos dozę gavau Albanijoje, antrąją – Graikijoje, nes prieš išvykdama Prancūzijoje dar negalėjau pasiskiepyti.
– Kodėl nusprendėte keliauti būtent dviračiu?
– Man dviratis – labai gera priemonė keliauti. Pirmiausia tokia veikla gerina sveikatą, galbūt todėl man neprireikė jokio išskirtinio pasiruošimo prieš kelionę. Be to, dviratis leidžia judėti greičiau nei pėsčiomis, bet ne per greitai, todėl galima pasimėgauti vaizdais. Taigi, man tai – tobulas pasirinkimas.
– Vis dėlto visą dieną minti fiziškai sunku...
– Numynusi tiek kilometrų jaučiuosi gerai, kojų neskauda. Nesu sportininkė. Atvirai pasakius, man sportuoti yra nuobodu, neturiu tam motyvacijos.
Gyvendama Paryžiuje dažniausiai visur keliauju dviračiu – tiek nuvykti į darbą, pas draugus ar pavakarieniauti. Ir tai yra vienintelė mano fizinė veikla, kuri suteikia daug gerų emocijų ir sveikatos.
