Apie įspūdžius Alandų salose pasakoja patyręs žvejys, elektroninės žvejybos parduotuvės „Geležinis Lydys“ direktorius Vilius Bagdisanka.
– Papasakokite apie savo žvejybos patirtį.
– Pats dirbu žvejybos srityje, o žvejoju nuo vaikystės, maždaug 6 metų, tad patirtis jau siekia 25 metus. Daugiausiai žvejoju Lietuvoje, bet teko šiuo tikslu aplankyti ir Suomiją bei Angliją. Mano sritis – ežerinė žvejyba, tačiau ilgainiui turbūt ateis laikas išbandyti ir jūrinę žvejybą Šiaurės šalyse.
– Bet Alandų vandenys yra lyg ir jūra?
– Taip, ten yra jūra, tačiau vanduo nėra sūrus, sakyčiau net pusiau gėlas, todėl ir žuvys veisiasi gėlavandenės. Pagrindinės – ešeriai ir lydekos, dėl kurių visi ir važiuoja. Pavasarį kai kurie važiuoja gaudyti lašišų, tačiau tai jau gana specifinė žvejyba.
– Kada vykote į Alandus?
– Mes vykome praėjusių metų rugpjūčio mėnesį. Tai nėra pats geriausias laikas, nes sezonas yra vėlyvą rudenį arba pavasarį. Tačiau tada buvo tikrai šilta, apie 28-29 laipsnius – Šiaurei tai yra labai daug. Bet kokiu atveju, visada reikia pasidomėti oro ir žvejybos sąlygomis prieš vykstant, nes vanduo gali būti užšalęs ir gegužės mėnesį.
– Kad ir ne sezonas, tačiau vis dėlto, kaip kibo?
– Iš tikrųjų kibo gerai, ypač ešeriai. Lydekų prigaudėm nedaug, didžiausia svėrė apie 4 kg, nes vis dėlto ne sezonas, tačiau visi mūsų kompanijoje liko patenkinti. Važiavome keturiese, bet su spiningu žvejojome tik dviese, likę nuo tiltelio gaudė žuvis dugninėmis meškerėmis ir vis tiek puikiai praleido laiką.
– Ar yra kokie yra apribojimai, privalomi leidimai?
– Visi reikalingi leidimai dažniausiai būna įskaičiuoti į komplektą. Paprastai, kai nuomojiesi namelį, į jo kainą būna įskaičiuota valtis su benzininiu varikliu dviem žmonėms. Tie, kurie nuomoja namelius, turi tam tikrus žvejybos plotus. Tiesa, jeigu nori žvejoti kur nors kitoje vietoje, reikia pirkti atskirai.
Apribojimai, žinoma, yra dėl žuvies skaičiaus ir kiekio. Tas kiekis nėra mažas ir vakarienei tikrai užtenka. Kadangi mes važiavom ten savo malonumui, tai didžiąją dalį pagautų žuvų paleidom atgal. Aišku, buvo ir tokių žvejų, kurie tempė namo viską, ką pagavo, po to šaldė ir gabeno atgal į Lietuvą. Net nustebę į mus žiūrėjo, kad paleidinėjam žuvis (juokiasi).
– Kaip geriausia pasiekti Alandus?
– Mes iš Lietuvos keliavome automobiliu iki Talino, iš Talino – keltu į Alandus, kas užtrunka apie 8 valandas, o iš ten toliau automobiliu. Susiplanuoti kelionę paprasčiausia ir pigiausia patiems. Ten viskas tikrai nesudėtinga, visi puikiai kalba angliškai, tad susirašai elektroniniu paštu ir – viskas, gali važiuoti. Tai tikrai nėra brangi ir tolima kelionė.
– O kokį įspūdį paliko patys Alandai?
– Daugiausia juos matėme iš valties, nes atvažiavome labai anksti. Keltas atplaukė 6 ryto, o išplaukė – 10, tad automobiliu keliavome jau tamsoje. Tačiau gamta ten labai graži – kalnai, miškai, civilizacijos visai nedaug. Aišku, yra daug suomiams priklausančių namelių, bet jie atvyksta tik pavasaroti, tad didžiąją laiko dalį jie stovi tušti. Kadangi buvome ten vidury savaitės, tai labai ramu ir gražu.
– O su vietiniais teko pabendrauti? Jie vis dėlto labiau suomiai ar švedai?
– Mes irgi to klausėm, bet jie atsakė, kad yra alandiečiai (juokiasi – aut. past.). Apskritai pabendravome šiek tiek tik su namelių savininkais, tačiau to bendravimo nebuvo daug.
Tau tiesiog atrakina namelį, pasako, kaip ir ką daryti, parodė, kur valtis, ir tiek. Tačiau jei turi klausimų, visi pataria ir atsako labai mandagiai ir paslaugiai.
– Tad ar galėtumėte rekomenduoti šią vietą žūklei?
– Tikrai taip, net ir tuo pačiu laiku, ne sezono metu. Svarbu, kad būtų geras oras. Iš tikrųjų net ir su šeimomis planuojame važiuoti, nes kiek teko matyti, ten yra ką veikti: vaikams žaidimų aikštelės, mini golfo aikštelės, daug vietų pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu ir, aišku, pažvejoti. Galiausiai, kiek pažįstamų keliavo, jie kad ir nesugavo įspūdingų laimikių kaip kiti rašantys, visi liko labai patenkinti. Tad išbandyti tikrai verta.
