Keliavimą N.Tumavičius vadina narkotikais, nors pastarųjų nėra bandęs. Prieš 10 metų 14-metis paauglys tapo jūrų skautu ir visam gyvenimui pamėgo žygius.
„Viskas prasidėjo nuo 10 km žygių, būdamas skautu išmokau plaukti baidare, šešiavietėmis valtimis, įgijau kitos žygiuose praverčiančios patirties. Paskui su draugais pradėjome patys organizuoti žygius. Idėjų vis daugėjo, bendraminčių taip pat. Taip prieš dvejus metus atsirado „Alfa renginiai“ – pirmąjį žygį 2013 metų sausį surengėme Veisiejų regioniniame parke“, – pasakojo N.Tumavičius.
Tik atrodo, kad Lietuva maža. Tačiau kiekviename regione skiriasi gamta, paveldas, objektai. Vienur upės, kitur ežerai, trečia vietovė turi pelkes; stumbrynai, augalija – kur pasisuksi, vis kažkas naujo, – Lietuva žavėtis nepaliauja N.Tumavičius.
Dalyviams žygis patiko, todėl neilgai trukus bendraminčiai įkūrė viešąją įstaigą, kuri iki šiol yra surengusi keliadešimt panašaus pobūdžio žygių įvairiose Lietuvos vietose.
„Alfa renginiai“ atsirado todėl, kad būtent tokio tipo žygių Lietuvoje niekas neorganizavo. Jaučiau didelį „spaudimą“ iš draugų, kad tęsčiau šią idėją, nesustočiau. Kelionėse ir jų organizavime atradau save. Dabar man jos – kaip narkotikai (nors ir nesu jų bandęs, bet kiti sako)“, – neslėpė pašnekovas.
Turistams nesiūlo patogių kelionių
Atradęs laisvą nišą N.Tumavičius sakė konkurentų neturintis ir dabar, po dviejų metų veiklos. Pasak jo, Lietuvoje yra trys turizmo rūšys: „popsiškas“, kurį siūlo didieji kelionių organizatoriai, tokie kaip „Novaturas“, masinis turizmas ir pažintiniai žygiai.
„Popsiškose“ ekskursijose už turistus viskas padaryta: tau pasako: „eik į viešbutį, tada pavalgyk, tada eikime ten, paskui kitur, dabar turite laisvo laiko“. Grįžę viešbutyje prie televizoriaus išsimiegate. Tai – komfortabili kelionė, kurioje nieko nereikia daryti pačiam. Viskas už tave nuspręsta. Nuvažiuoji, išsijungi ir viskas“, – sakė N.Tumavičius.
Masinis turizmas – tai žygiai pėsčiomis, kuriuose dalyvauja keli šimtai žmonių. „Čia svarbiausia kilometrai – specialioje knygutėje užsirašai, kiek nueini, gauni diplomą. Dauguma ir eina dėl tų kilometrų. Kaip automobilis turi ridą, tai šiuo atveju žmogus suskaičiuoja kilometrus“, – pastebėjo pašnekovas.
Savo rengiamus žygius jis priskiria trečiai vietos turizmo grupei – pažintiniams žygiams. Į juos susirenka ne daugiau nei 40 žmonių grupės, keliaujančios nustatytu maršrutu.
Žygeiviai turi galimybę ne tik patikrinti savo ištvermę (paprastai žygiai trunka 2 dienas, per kurias pėsčiomis nueinama ar nuplaukiama baidarėmis keliasdešimt kilometrų), bet ir sužinoti lankomos vietovės istoriją.
Apie tai žygio dalyviams pasakoja lankomo regioninio parko atstovas, kuris, anot N.Tumavičiaus, savo darbo „vietą“, t.y. regioninį parką, pažįsta kaip penkis savo rankos pirštus.
„Jis eina kartu su grupe ir pasakoja apie tai, ką kelyje matome, – sustojame prie gamtos, paveldo objektų. Paprastai tokie žmonės žino unikalių faktų – parodo tiltelių, medžių, apie kuriuos niekur kitur nėra jokios informacijos. Niekas nebūna pamiršta, viskas apeinama“, – tikino VšĮ „Alfa renginiai“ vadovas.
Dalis žygio skiriama orientacinėms užduotims. Anot pašnekovo, jas žygeiviai labai mėgsta, kadangi turi galimybę geriau susipažinti su bendražygiais. Ypatingi būna ir vakarai – vakarienės prie laužo, kalbantis apie keliones, dalijantis patirtimi, nakvynė sodybose su pirtimis ar kubilais, o kartais – palapinėse. Jose dalis žygeivių, beje, miega ir žiemą. Ekstremalu? Pašnekovas tikino, jog to daryti niekas neverčia, kaip ir eiti į žygį.
Tačiau norinčių patirti tokius išmėginimus netrūksta – į kiekvieną „Alfa renginiai“ organizuojamą žygį nesunkiai surenkama grupė. Daugiausia tai – jauni žmonės, nors jokių amžiaus apribojimų žygio dalyviams nėra.
Lietuviai nenori mokėti už žygį savame krašte
Žygių organizavimas N.Tumavičiui niekada nebuvo darbas. Greičiausiai todėl jis nesuka galvos, kad, nepaisant susidomėjimo, išgyventi vien iš šios veiklos negali. „Esu baigęs energetikos fiziką, dirbu šioje srityje. „Alfa renginiai“ – mano pomėgis, laisvalaikis. Pati organizacija iš to, ką darome, išgyvena, pinigų užtenka padengti ir mano paties išlaidas, susijusias su žygiais“, – tikino pašnekovas.
Jis neslėpė, jog Lietuvoje vietos turizmas nėra vertinamas. Žmonės nenori mokėti pinigų už keliones savoje šalyje, nors svetur pasiruošę atverti pinigines bet kokioms pramogoms.
„Daug kartų esu girdėjęs replikas: „Kam man mokėti kažkam, geriau nueisiu su draugais prie ežero, palapinę pasistatysime, alaus pagersime“. Žmonės nenori mokėti 17-20 eurų už tai, kad visą savaitgalį praleistų gamtoje, išgirstų apie vietovę pasakojimų, turėtų kur nakvoti, ką valgyti – jiems nereikėtų dėl nieko sukti galvos“, – apgailestavo pažintinius žygius organizuojantis kaunietis.
Anot jo, didžioji dalis lietuvių įsitikinę: visi, kas tik gali, daro pinigus – net iš gamtos. Todėl mokėti už žygius savame krašte – neverta.
„Tai klaidinga nuomonė. Pavyzdžių, nereikia toli ieškoti – pažiūrėkite į Latviją, Skandinavijos šalis. Jose pavieniai žmonės ir įmonės nuolat dalyvauja pažintiniuose žygiuose po savo šalį. Juos organizuoja panašios įstaigos kaip mes („Alfa renginiai“). Tik sumos ten kitokios – 200 eurų žmogui. Lietuvoje paprašai 10 kartų mažesnė sumos už nakvynę, maistą, ir žmonės į tave žiūri išpūstomis akimis: „Už ką aš čia turiu mokėti“, – sakė N.Tumavičius.
Norinčius pamatyti, už ką mokami pinigai, pašnekovas kvietė į šiemet organizuojamus žygius. Vienas jų vyko šį savaitgalį – 20 žmonių žvalgėsi po Metelių regioninio parko teritoriją, Dzūkijoje.
Tiesa, uraganinis vėjas pakoregavo žygio planus – vietoje dviejų parų jis vyko tik pusantros, žygeiviai nenakvojo ir palapinėse, grįžo į sodybą.
„Patyrėme daug ekstrymo: šeštadienį buvo ir plikledžio, ir šlapdribos, o viską užbaigė stiprus vėjas. Pasisekė gauti pilną programą“, – juokavo N.Tumavičius.
Naujas žygis planuojamas sausio 23-25 dienomis Nemuno deltoje. „Pirmą dieną numatytas pažintinis maršrutas aplink Rusnę (maždaug 20 km), antrą – pelkėje (iki jos ir atgal bus maždaug 25 km)“, – sakė žygio organizatorius. Šis žygis – ypatingas. Jo metu „Alfa renginiai“ minės dviejų metų sukaktį.
Susidomėjusieji daugiau informacijos gali rasti socialiniame tinkle „Facebook“.
