„Sąmoningas kvėpavimas, arba kvėpavimas energija – tai tarsi tyras vanduo žmogaus fiziniam ir energetiniam kūnui, kuris savo srautu plauna, švarina, gydo, atpalaiduoja ir atgaivina jį. Tada žmogui atsiveria durys į pasitikėjimą savimi, autentiškumą, unikalumą“, – pasakoja „Kvėpavimo terapijos centro“ vadovė Dalia Beata Kasmauskaitė.
Penki faktai apie žmogaus kvėpavimą
1. Kvėpavimas – vienintelė funkcija žmogaus organizme, galinti vykti dvejopu „režimu“ – nevalingai, nesąmoningai arba valingai, sąmoningai. Kvėpuojant nevalingai, kvėpavimas vyksta kaip kūno fiziologinė funkcija, nesirūpinant juo ir jo net nepastebint. Tačiau galima imti valdyti savo kvėpavimą, pradėti kvėpuoti greičiau arba lėčiau, nukreipiant kvėpavimą į pilvą arba į krūtinę, įkvepiant per burną arba per nosį.
Kvėpuojant valingai, sąmoningai, jūs savarankiškai nusprendžiate, koks ir kada įvyks jūsų kitas įkvėpimas ir iškvėpimas. Jokia kita kūno funkcija neturi tokios savybės, jūs negalite nuspręsti, kada virškinti ar kaip turi vykti kraujotaka jūsų organizme, tai vyksta nevalingai, kaip gamtinė funkcija.
Ir priešingai, darbas tam tikrų raumenų (valdančių rankų, kojų judesius) turi vykti išskirtinai žmogaus valia – jeigu galūnių judesiai bus nevalingi, gali kilti daug nepatogumų. Bet kvėpavimas gali vykti ir nevalingai, nesąmoningai, ir valingai, sąmoningai. Ir šis faktas, kuris akivaizdus kiekvienam, yra vertas ypatingo dėmesio.
2. Daugumos žmonių kvėpavimo mechanizmas nefunkcionuoja optimaliu lygmeniu. Žmonės nori išmokti taisyklingai kvėpuoti, bet pirmiausia reikia suvokti, kokiu būdu žmogaus kvėpavimas tampa netaisyklingu.
Dėl neigiamų minčių ir išgyvenamų neigiamų emocijų kūnas ir visas kvėpavimo mechanizmas įsitempia, nes kvėpavimas labai priklauso nuo to, kokios mintys yra prote ir kokios emocijos yra išgyvenamos. Kūnas reaguodamas atsiliepia į kiekvieną mintį (dažniausiai to žmogui net nepastebint), ir visa tai daro didžiulę įtaką kiekvieną akimirką vykstančiam žmogaus kvėpavimui ir visam organizmui.
Ši kvėpavimo praktika skirta, kad žmogus taptų gyvybingesnis, paleistų įtampas, giliai esančias emocijas, negatyvias mintis.
Medikai apie kvėpavimą: „Astma – tai ne tik oro sulaikymas plaučiuose, tai nerimo sulaikymas viduje.“ Netaisyklingo kvėpavimo žala - tai emocinė, psichologinė, fiziologinė žala. Įtampa, kur ji bebūtų, reiškia sukaustytą gyvybę.
3. Galima drąsiai sakyti, kad žmogaus kvėpavimas visiškai atspindi žmogus proto būseną, arba – optimistas ir pesimistas kvėpuoja skirtingai, o laimingo ir nelaimingo žmogaus kvėpavimas labai skiriasi.
Žmogui sunku išlikti kūrybingu, sėkmingu, jei jį veikia negatyvios emocijos, likusios kūne įtampų pavidale, o jo kvėpavimas labai suspaustas.
„Kvėpavimas – tai raktas, kuriuo galima atrakinti visą rinkinį esminių biologinių funkcijų. Nesistebėkite, kad kvėpavimas yra toks svarbus sveikatos aspektu. Kada atsiranda nuovargis, liga ar kiti fizinio išsekimo simptomai – pirmiausia reiki atkreipti dėmesį į kvėpavimą. Kvėpavimas – tai iš tiesų pati svarbiausia kūno komunikacinė sistema“, – teigia dr. Sheldonas Saulas Helderis.
4. „Ląstelės, jaučiančios dalinį deguonies badą, siunčia subtilius panikos signalus, o tai kūno pojūčių kontekste priimama kaip nuolatinis, neaiškus, nerimo, baimės jausmas. Žmonės nenutuokia, kad tie nuolatiniai, neaiškūs, bejėgiškumo, nerimo jausmai yra ląstelių deguonies trūkumo simptomai, nors žmogus laiko tai „foniniu triukšmu“ arba susieja tai su kitais nerimo šaltiniais“, – kalbama medicinos žurnale „Townsend Letter“.
Hipoksija, arba žemas deguonies kiekis audiniuose, – pagrindinė visų degeneracinių susirgimų priežastis. Žemas deguonies kiekis audiniuose – tikras ligos indikatorius, ”- sako dr. Stephenas Lewine'as.
5. Tiesiog dabar sutelkite dėmesį į savo kvėpavimą. Koks jūsų kvėpavimas? Imkite jį suvokti iki menkiausių detalių – jis platus, pilnas, vientisas ar trūkčioja, stabčioja, yra lėtas ir suspaustas? Kas ilgesnis – įkvėpimas ar iškvėpimas?
Kaip žmogus kvėpuoja – pats kvėpavimo modelis, įkvėpimo-iškvėpimo santykio trumpumas/ilgumas, kuria kūno vieta kvėpuojama (krūtine ar pilvu), gylis, lengvumas-sunkumas ir dar daug kitų žmogaus kvėpavimo niuansų daro įtaką žmogaus mintims, emocijoms, savijautai, fizinei ir psichinei sveikatai labiau negu žmogus gali įsivaizduoti.
Žmogus kvėpuoja taip, kaip jis gyvena, taigi visuose šiuose savo kvėpavimo parametruose, kiekvienoje kvėpavimo metu vykstančioje smulkmenoje, jei atidžiai patyrinėsite, atrasite save patį ir savo gyvenimo modelį. Jeigu jūsų kvėpavimas suspaustas, greičiausiai jaučiatės „suspausti“ gyvenime, jei kvėpavimas labai paviršutiniškas, tikriausiai į daugelį dalykų žiūrite per daug nesigilindami, jei pečiai įtempti, greičiausiai galvojate, kad gyvenimas yra sunkus. Ir taip toliau. Paklausius įprasto žmogaus kvėpavimo, galima suprasti žmogaus psichologinę ir emocinę būseną.
Penki faktai apie sąmoningą kvėpavimą
- Sąmoningo kvėpavimo praktika – tai praktika, treniruojant savo dėmesį būti ne mintyse, emocijose, o kvėpavime. Sąmoningai kvėpuoti reiškia dėmesingai stebėti savo kvėpavimą, jo nesulaikant (paprastai žmogaus kvėpavimas yra nevalingai sulaikomas, pergyvenant įvairias emocijas ar negatyvias mintis) – visi esame girdėję tokius pasakymus: „skausmas užstrigo gerklėje“ arba „dantys suspausti iš pykčio“.
- Jeigu žmogus išmoks kvėpuoti sąmoningai, sutelkdamas dėmesį į kvėpavimą ir tuo pačiu leisdamas kvėpavimui tekėti, nestabdydamas jo žandikaulio, kaklo ar kitais raumenimis, kas įprastai vyksta, tokiu atveju žmogus ims valdyti savo kvėpavimą, neleisdamas emocijoms ir mintims jo užspausti, kūnas neįsitemps, emocijos ir įtampos nepaliks savo sankaupų kūne, prote, psichikoje. Žmogus ims tapti daug laisvesnis, gyvybingesnis ir, svarbiausia, sąmoningesnis. Valdyti kvėpavimą reiškia valdyti didžiulę jėgą.
- Sąmoningas kvėpavimas svarbus tuo, kad šios praktikos metu gali būti atpalaiduojamos giluminės įtampos kūne, kurios kūne buvo „užrakintos“ dešimtmečius. Kartą žmogus po praktikos pasakė: „Taip neverkiau dvidešimt metų“, vadinasi, tiek ilgai kūnas laikė šias emocijas, kurios savo ruožtu veikė šio žmogaus psichiką. Ši kvėpavimo praktika skirta, kad žmogus taptų gyvybingesnis, paleistų įtampas, giliai esančias emocijas, negatyvias mintis. Ar ir jums pažįstamas jausmas, kuomet „užgula“ krūtinę, pradeda skaudėti pečius arba „surakina“ sprandą? Ko gero, taip. Vėliau šie įtampos sukelti pojūčiai gali paskatinti atsirasti įvairias ligas. O ar kada nors pagalvojote, jog nuo įtampos sukeltų pojūčių išvaduoti gali sąmoningo kvėpavimo praktika?
- Ar galima teigti, jog sąmoningas kvėpavimas turi gydančių galių? Tai nėra gydymo metodas, tačiau kadangi atpalaiduojama labai giliai, organizmas gali paleisti labai gilias įtampas, kūnas tampa laisvas, gyvybingas, todėl jaučiami teigiami pokyčiai.
- Kaip išmokti kvėpuoti sąmoningai? Sąmoningo kvėpavimo praktika yra stiprus instrumentas, tad savarankiškai tai atlikti galima tik išmokus mokytojo demonstruojamus pratimus.
