Pokalbis apie biometrines technologijas, jų keliamus iššūkius ir tai, kaip užtikrinti, kad jos būtų naudojamos žmonių labui – naujame MITA iniciatyvos AI BOOST tinklalaidės epizode su Linu Petkevičiumi, informatikos mokslų daktaru ir tyrėju lietuviškoje biometrijos įmonėje „Neurotechnology“.
Visą pokalbį klausykite čia:
Veidas, plaukas ar elgesys internete – būdai atpažinti žmogų
„Iš tikrųjų kai kalbame apie biometriją, prisimename įvairiausius kriminalinius filmus ar serialus, kur biometrija dažnai yra siejama su kažkokių įkalčių paieška. Iš esmės, kai mes kalbame apie biometrinius duomenis, kalbame apie tokius duomenis, kurie mums gali padėti identifikuoti ar suteikti pakankamai informacijos apie konkretų asmenį“, sako Linas Petkevičius.
Pašnekovo teigimu, galima išskirti tris pagrindinius biometrinių duomenų tipus. Pirmasis – biologiniai duomenys. Tai yra fiziniai mūsų kūno įkalčiai, pavyzdžiui, plaukas, nagas ar seilės. Iš šių duomenų galima nustatyti žmogaus DNR seką.
Kitas duomenų tipas – vizualūs. Tai duomenys, kuriais remdamiesi mes ir patys identifikuojame sutikę pažįstamą draugą, pavyzdžiui, veidas ar balsas. Šiai grupei yra priskiriami ir piršto ar delno antspaudai, kurie šiuo metu yra ypač aktyviai naudojami.
Trečioji biometrinių duomenų rūšis – skaitmeniniai duomenys. Kadangi gyvename skaitmeniniame amžiuje ir naudojame daug įvairių įrenginių – mūsų elgsena palieka skaitmeninius pėdsakus. Pagal juos galima sužinoti tam tikrą informaciją apie žmones, juos skirstyti į grupes pagal įvairius požymius. Ši rūšis yra priskiriama ateities biometrinėms technologijoms, nes dar nėra plačiai naudojama, tačiau turi potencialo ir galima prognozuoti aktyvų šių duomenų pritaikymą ateityje.
Mitai ir faktai apie biometriją
Biometrinės technologijos, kaip ir dauguma naujausių ir žmonėms dar gerai nesuprantamų technologijų, yra apipintos mitų ir klaidingų įsivaizdavimų.
„Vienas labiausiai paplitusių mitų yra, kad mūsų biometriniai duomenys gali būti paprastai pavogti arba nutekinti. Iš tikrųjų tai nėra lengva padaryti. Kai turime kažkokią biometrinę sistemą, yra suprantama, kad joje yra saugomi jautrūs duomenys. Yra tikrai daug teisinio reguliavimo, sistemos turi atitikti tam tikrus standartus, yra duomenų apsaugos reglamentas ir kiti saugikliai, apibrėžiantys duomenų saugojimo tvarką“, – sako Linas Petkevičius.
Informatikos mokslų daktaras teigia, kad net ir gavus prieigą prie tam tikrų biometrinių duomenų, juos kenksmingai panaudoti yra ganėtinai sudėtinga, nes fragmentiški biometriniai duomenys nesuteikia tam pakankamai informacijos. Taip pat jis pabrėžia, kad yra svarbu atskirti pačią technologiją ir jos pritaikymą ar produktus, kur ji yra naudojama. Nei viena technologija savaime nėra kenksminga ar bloga, piktnaudžiavimo atvejai atsiranda būtent pritaikymo srityje.
„Įsivaizduokite bet kokį buityje naudojama daiktą, tarkim, peilį. Mes galime jį paimti, susipjaustyti pomidorą ir agurką, ir niekam taip nepakenksime. Tačiau galime paimti peilį ir sužeisti žmogų. Tas pats principas galioja ir kalbant apie biometrines sistemas“, – sako L.Petkevičius. Jo teigimu, iššūkius susijusius su šių technologijų taikymu galima įveikti pasitelkus dvi priemones – bendrą visuomenės švietimą duomenų klausimais ir susitarti dėl visuotinai priimtino reguliavimo šiais klausimais, kuris apibrėžtų, kas yra toleruojama, o kas – ne.
Pasak pašnekovo, antras plačiai paplitęs mitas apie biometriją – kad biometrinės technologijos yra labai brangios. Iš tiesų taip nėra, kas paaiškina dabartinę biometrinių technologijų sėkmę ir platų pritaikymą įvairiose srityse.
„Net ir labai geri algoritmai, galintys identifikuoti veidą ar kitus biometrinius požymius, yra pakankamai pigūs. Jų kaina prasideda nuo kelių šimtų eurų. Yra daugybė atviros prieigos, atviro kodo projektų. Biometrija tikrai nėra kažkokia utopija ar stebuklas – šiandien tai yra atvira ir lengvai prieinama technologija“, – teigia L. Petkevičius.
Spartus tobulėjimas suteikia daugiau galimybių
Pastaruoju metu matome, kad biometrinių technologijų pritaikymo spektras tampa vis platesnis – jeigu anksčiau jos buvo naudojamos tik pasienyje ar teisėsaugos institucijų, dabar matome jų panaudojimą kasdienybėje, pavyzdžiui, sporto klube. Ko iš šių technologijų galime tikėtis ateityje?
„Šiai dienai turime pakankamai tikslias biometrines sistemas ir tas tobulėjimas yra pastovus. Jų tikslumas labai paaugo per pastaruosius 5–7 metus ir tai suteikia vis daugiau galimybių jų pritaikymui. Pavyzdžiui, Lietuvoje turime parduotuvę be kasų ir kasininkų, kur apsipirkimas vyksta naudojant biometrines atpažinimo technologijas, jos jau yra pakankamai tikslios, kad galėtume tai daryti“, – teigia „Neurotechnology“ tyrėjas.
L.Petkevičiaus teigimu, šioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsiras vis platesnės jų pritaikymo galimybės ir tik nuo pačių žmonių priklausys, kiek jų įsileisime į kasdienį gyvenimą. Biometrinės sistemos gali palengvinti žmonių kasdienybę ir daugelį procesų padaryti paprastesniais ir greičiau įgyvendinamais. Tačiau, pašnekovo teigimu, kaip ir su visomis naujomis technologijomis – žmonėms reikia laiko prie jų priprasti, kad jos taptų priimtinos ir patogios.
Visas pokalbis trečiajame AI BOOST tinklalaidės epizode, kurį galite rasti čia.