Pradėti reikėtų nuo to, kad nuvykus į kai kurias vietoves gali būti sudėtinga ne tik susikalbėti, bet ir draugiškai pasisveikinti. Rytų Afrikoje gyvenančios masajų genties nariai vienas kitą sveikina apspjaudami. Net matydami jūsų draugiškai pasisveikinti ištiestą ranką, bent jau apspjaus savąją prieš delnams susiliečiant.
Seilėmis masajų gentyje ne tik sveikinamasi, bet ir laiminama. Gimus naujam genties nariui, visi keliauja jo apspjauti – taip linkima ilgo ir laimingo gyvenimo. Susirentę naują būstą, masajai išeina į lauką ir nusispjauna į visas keturias puses. Spjaudo jie ir ant niekada nematytų daiktų tikėdami, kad taip apsaugos savo akis ir neprastės regėjimas.
Galvos purtymas daugelyje pasaulio vietų suprantamas kaip „ne“, tačiau Bulgarijoje, Graikijoje, Indijoje jis turi priešingą reikšmę.
Senieji Tibeto gyventojai sveikindamiesi iškiša liežuvį – taip parodo, kad šis nėra juodas kaip juodąją magiją praktikuojančių „juodųjų binpo“. Pasakojama, kad kadaise jie užplūdę Tibetą ir kovoję prieš budistų dvasininkus. Vienu metu specialiai surinktos žmonių brigados tikrindavo visų kelyje sutiktų ar pro miesto vartus įžengusių žmonių liežuvius. Šis paprotys atkeliavo net iki šių laikų, tačiau šiandien reiškia pagarbą, nuoširdumą ir gerus ketinimus.
Naujojoje Kaledonijoje iškišdami liežuvį linkėsite išminties ir energijos, o Karolinos salose – atbaidysite demonus.
Liežuvio rodymas gerą toną demonstruoja toli gražu ne visur. Štai Indijoje išvydus jums rodomą liežuvį derėtų nuo jį iškišusio žmogaus atsitraukti – tai įtūžio ženklas.
Daugelyje Europos šalių ir JAV valstijų apspjovimas laikomas didžiausiu įžeidimu ir nusikaltimu, už kurį skiriamos administracinės nuobaudos. Italijoje baudą galite gauti ir už liežuvio rodymą.
Nesusipratimai prie stalo
Kai kuriose šalyse teks pamiršti viską, ko išmokote apie kultūringą elgesį prie stalo. Garsus siurbimas, raugėjimas ir kiti mums nemandagūs veiksmai gali būti gero tono ženklas.
Taip pat skaitykite: Dešrainio valgymo etiketas: kiek kąsnių reikia jam įveikti?
Daugelyje Azijos šalių garsiai siurbdami makaronus ar sriubą, išreikšite pagarbą patiekalus ruošusiam žmogui. Garsus siurbimas rodo, kad maistas toks skanus, jog negalite susilaikyti ir palaukti, kol jis bent šiek tiek pravės.
Japonijoje, kur ypatinga reikšmė teikiama arbatos gėrimo ceremonijai, paskutinį gurkšnelį taip pat reikia siurbtelėti su garsu. Taip šeimininkai žinos, kad išgėrėte visą arbatą ir jos skonis patiko.
Nors vaikystėje iš tėvų girdėjome, kad palikti lėkštėje bent šiek tiek maisto yra nemandagu ir buvome barami už švaistymą, Filipinuose, Šiaurės Afrikoje, kai kuriuose Kinijos regionuose, ištuštindami lėkštę, galite įžeisti jus vaišinusius žmones. Tuščia lėkštė reikš, kad jums buvo patiekta per mažai maisto. Vieni šeimininkai būtinai įdės pakartoti ir tai darys tol, kol lėkštėje bent kažką paliksite, kiti jūsų nebekvies vakarieniauti.
Kinijoje ir Japonijoje negražu pradėti valgyti pirmiau už vyriausią žmogų. Jei esate pakviesti dalykinių pietų, neragaukite patiekalų anksčiau už viršininką.
Korėjoje gėrimus, jums duodamus kito suaugusio žmogaus, mandagu imti tik abiem rankomis.
Kinijoje ir Japonijoje negražu pradėti valgyti pirmiau už vyriausią žmogų.
Jei kada Vidurio Rytuose gurkšnosite kavą su beduinais, baigę gerti papurtykite puodelį – vietiniai žinos, kad daugiau jums pilti nebereikia.
Saulėtoje Portugalijoje geriau neprašyti druskos ar pipirų, jei jų nėra padėta ant stalo, – galite įžeisti šefą, nes laikoma, kad suabejojote jo gebėjimu tinkamai paskaninti maistą.
Taip pat skaitykite: Iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ įkūrėja Giedrė Valavičiūtė: „Esu stora, ir tai puiku!“
Geriau laiku neateiti
Ši taisyklė, galiojanti kai kuriose šalyse, gal ir visai nebloga. Juk papildomos penkiolika minučių prie veidrodžio dar niekam nepakenkė. Visgi Tanzanijoje paprotys į kviestinį susitikimą ar svečius ateiti ne sutartu laiku, bet 15–30 minučių vėliau, įsigaliojo dėl kur kas rimtesnių aplinkybių. Ne visi tanzaniečiai turi automobilius, o kai kuriems neprieinamas ir viešasis transportas, todėl reikalauti, kad visi suspėtų laiku, būtų nepagarbu ir netaktiška.
Meksikoje mandagu pavėluoti 10 min. ar kiek ilgėliau. Jei ateinama laiku, šeimininkai gali būti nepasiruošę, o versti juos skubėti ir nerimauti negražu.
Atėjus į svečius, mandagu atnešti šeimininkei gėlių. Puokštės tinka ir įvairiomis progomis (vestuvių, laidotuvių ir kt.). Tačiau labai svarbu iš anksto sužinoti, kokiai progai kokios rūšies gėlės dera.
Chrizantemos, lelijos ir kitos baltos gėlės daugelyje šalių simbolizuoja gedulą. Baltais gvazdikais puošiami kapai Vokietijoje ir Prancūzijoje. Kinijoje dovanoti baltų gėlių puokštę yra mirties palinkėjimas.
Nesupainiokite, kiek gėlių kokioje šalyje galima dovanoti. Prancūzijoje ir Armėnijoje porinis gėlių skaičius skirtas džiaugsmingoms progoms, o neporinis – gedului.
Čekijoje gėlės ilgą laiką buvo dovanojamos tik turint romantiškų ketinimų, todėl viršininkei ar mokytojai įteikti gėlę laikyta ne visai tinkamu poelgiu.
Įrankiai neprivalomi
Kiekvienam kultūringam žmogui privalu žinoti, kada kokius stalo įrankius naudoti. Kad išvengtume nesusipratimų, turbūt ne vienas mūsų ir etiketo vadovėlį esame pasklaidę. Tačiau kai kuriose šalyse nereikia ne tik kelių paskirčių peilių ir šakučių, bet netgi ir šaukšto.
Indijoje jums neprireiks jokių stalo įrankių. Pats natūraliausias ir tinkamiausias būdas valgyti – rankomis. Indijos ministras pirmininkas Jawaharlalas Nehru yra pasakęs, kad valgyti naudojant stalo įrankius yra tas pat, kas mylėtis pasitelkus vertėją...
Čilėje priešingai – viskas valgoma stalo įrankiais, net gruzdintos bulvytės.
Daugelyje musulmoniškų kraštų populiariausi valgyti rankomis, bet svarbu nesupainioti rankų. Kaire ranka yra prausiamasi pasinaudojus tualetu, todėl maistas į burną gali būti dedamas tik dešine ranka. Kad būtų mažiau painiavos, kairė ranka paprastai laikoma po stalu ant kojų.
Taip pat skaitykite: Etiketo žinovas Giedrius Drukteinis – apie keisčiausias etiketo taisykles
Kai kuriose šalyse stalo įrankiai nenaudojami tik tam tikram patiekalui valgyti, pavyzdžiui, Meksikoje – burito (papločio su įdaru), o JAV mėsainiai į burną dedami tik rankomis.
Vokietijoje peiliu nederėtų pjaustyti virtos bulvės. Taip esą parodoma, kad ji nepakankamai minkštai išvirta. Prancūzijoje nemandagu pjaustyti salotų, jos patiekiamos tokio dydžio, kad būtų patogu pasmeigti šakute.
Tailande netinka šakute dėti maisto į burną. Ja maisto gabalėlį reikia dėti į šaukštą ir tik tada skanauti.
Šalyse, kur valgoma pagaliukais, jais rodyti į kitą žmogų yra įžeidimas.
Beje, Kinijoje kepama žuvis nėra vartoma. Tikima, kad keptuvėje apversta žuvis gali atnešti nesėkmę ją sugavusiems žvejams.
Apie arbatpinigius ir komplimentus
Neduoti arbatpinigių daugelyje šalių yra negražu. Nepalikti pinigų jus aptarnavusiam personalui gali reikšti du dalykus: arba jūs nepatenkinta paslaugomis, arba esate šykštuolis...
Kad nereikėtų sukti galvos, kiek ir kam arbatpinigių palikti, daug kur jie būna įrašyti restorano čekyje, kitur stovi specialios arbatpinigių dėžutės. Galioja nerašytas susitarimas, kad reikia palikti mažiausiai 10 proc. nuo sumos, kurią išleidote.
Tačiau, viešint Japonijoje, visas taisykles galima pamiršti. Čia nėra tokios tradicijos. Japonai įsitikinę, kad viskas įskaičiuota į prekės ar paslaugos kainą ir papildomai mokėti nereikia. Net jei labai patiko aptarnavimas, geriau nuoširdžiai padėkokite, nes palikti pinigai gali būti priimti kaip gailestis ar įžeidimas.
Komplimentai gali būti puikus būdas pralaužti ledus, tačiau pagirti kokį nors kito žmogaus daiktą visai nedera Vidurio Rytuose, Nigerijoje ir Senegale. Girdami daiktą, leidžiate suprasti, kad jo norite, ir žmogus jaučiasi blogai, jei negali jo parduoti ar padovanoti. Ypač ši taisyklė svarbi svečiuojantis pas vietinius, jų svetingumas įpareigoja padovanoti svečio pagirtą daiktą ir... mainais laukti dar didesnės dovanos.
Gestikuliuokite atsargiai
Mums įprasti gestai kitose šalyse gali reikšti visai ne tai, ką norėjome parodyti.
Ženklas „OK“, rodomas ratu sudėjus smilių ir nykštį, visiškai nepriimtinas Prancūzijoje (reiškia įžeidimą „tu esi visiškas nulis“) ir Tunise („aš tave užmušiu“), o Brazilijoje jis laikomas vulgariu.
Nykštys į viršų mums suprantamas kaip „šaunu, puiku“, daugelyje šalių reiškia tik pakeleivingų mašinų stabdymą. Staigiu judesiu kilstelint ranką iškeltu nykščiu ir rodant kryptį už nugaros išreikšime neigiamą nusistatymą („atšok nuo manęs“). Graikijoje tai reikš „užsičiaupk“, o musulmonų šalyse bus nepadorus gestas.
Galvos purtymas daugelyje pasaulio vietų suprantamas kaip „ne“, tačiau Bulgarijoje, Graikijoje, Indijoje jis turi priešingą reikšmę.
Daugelyje Europos šalių V formos ženklas rodomas smiliumi ir didžiuoju pirštu suprantamas kaip pergalė arba dvejetas. Tačiau Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje yra įžeidžiantis, reiškiantis „užsičiaupk“. Nebent pašnekovui jį rodysite ne delno puse, tada tai taip pat reikš pergalę.
