Fizika leidžia kasdien patenkinti savo smalsumą
Maženai nuo mažens puikiai sekėsi mokslai, aktyvi mergina būdavo ir popamokinėje veikloje: dalyvaudavo sporto varžybose, olimpiadose, dainuodavo chore, padėdavo mokytis vaikams iš mažiau pasiturinčių šeimų. Nors jos šeimoje nėra mokslininkų, mama visą laiką primindavo apie mokslo svarbą.
„Norėdama save išbandyti, laikiau maksimalų leidžiamą egzaminų skaičių. Galėjau studijuoti bet ką, kas suteiktų įrankį turėti sotų gyvenimą, bet pasirinkau savo polėkį ir tai, kas mane įtraukė į fizikos mokslą – meilė matematikai, abstrakčiam mokslui bei nežinomybei, kuri lydi mane kasdien.
Mokslas yra būdas pažvelgti į pasaulį ir pamatyti jį tokį, koks yra iš tiesų. Ne per filosofinį filtrą, o per mūsų pačių atliktą stebėjimą, kurį galime išmatuoti ar kitaip įsivertinti“, – pasakoja M.Mackoit-Sinkevičienė.
Ilgą laiką Mažena turėjo daug norų ir tikslų, todėl vis negalėjo pasirinkti, kuo norėtų užsiimti. Kaip moteris prisimena, jai buvo itin sunku išsigryninti savo tikslus bei suprasti save.
„Visada pavydėjau žmonėms, kurie nuo vaikystės žinojo, kuo nori tapti gyvenime. Būdama maža, pati turėjau svajonę būti mūsų šalies prezidente“, – šypsosi M.Mackoit-Sinkevičienė.
Fiziką Mažena pasirinko todėl, kad, anot jos, tai yra nuostabi profesija, kurioje kasdien galima patenkinti savo smalsumą, o kartu būti naudingam visuomenei. Be to, jai itin didelį susižavėjimą kelia fizikos dėsniai.
„Norėjau pajusti fiziką ir pasinaudoti gamtos apibūdinimo galia. Su šiuo mokslu galima atskleisti visatos kompleksiškumą nuo mažiausio iki didžiausio mastelio taip praplečiant žmogaus suvokimo ribas“, – aiškina M.Mackoit-Sinkevičienė.
Kylant karjeros laiptais, Maženai reikėjo įdėti itin daug darbo. Kaip fizikė pasakoja, jos kelias buvo vingiuotas, jame pasitaikė ir puikių pakilimų, gražių laimėjimų, bet taip pat buvo ir stačių nuokalnių, vedusių prie noro pasiduoti.
„Norint tapti fiziku, reikia iš naujo permąstyti tai, kas išmokta, bendrauti ir dalintis idėjomis su kolegomis, sekti naujienas, – neslepia M.Mackoit-Sinkevičienė. – Apgynusi fizikos mokslų daktarės laipsnį, laimėjau podoktorantūros stažuotę, tad dabar savo tyrimus tęsiu su išskirtiniu VU profesoriumi Gediminu Juzeliūnu. Esu įsitikinusi, jog nuoširdžiai dirbant, visada atsiras žmonių, kurie tave pastebės ir palaikys.“
Norint tapti fiziku, reikia iš naujo permąstyti tai, kas išmokta, bendrauti ir dalintis idėjomis su kolegomis, sekti naujienas
Siekiant įsitvirtinti mokslo pasaulyje, Maženai daugiausia sunkumų kėlė užtikrintumo ir stabilumo nebuvimas. Moteris save apibūdina kaip žmogų, mėgstantį įleisti šaknis, o darbe mokslinės grupės bei temos nuolat keičiasi, tad jai tai yra nemenkas iššūkis.
„Žiūrint iš kitos pusės, pokyčiai yra būtini norint augti moksline prasme. Mokslininkai privalo plėsti savo žinias, išvykti stažuotėms, susipažinti su kitais tyrėjais. Tai yra savotiška eksperimentų seka – kaip atlikdami tyrimus nerasite atsakymo paskutiniame knygos puslapyje, taip ir moksle nėra tokio dėstytojo, kuris jums atsakytų, kaip įsitvirtinti ar ką tirti. Mes patys susikuriame savo mokslo planą.
Sunkumų kelia ir stereotipai, kurie dar prieš 10 metų buvo itin gajūs, o man savo kelyje teko nemažai su jais susidurti. Net Nobelio premijos komitetas nėra išimtis – jie dažnai ignoruodavo mokslininkes ir jų atliktų tyrimų indėlį. Reikia suprasti, kad nėra nei vyriškų, nei moteriškų profesijų“, – tikina M.Mackoit-Sinkevičienė.
Fizika itin praverčia kasdienybėje
Mažena yra pasirinkusi fizikės teoretikės kelią, todėl tik su pieštuku, popieriumi ir kompiuteriu gali tirti sudėtingus fizikinius reiškinius. Be to, moteris dėsto Vilniaus universitete, turi savo rubriką televizijos laidoje, dalyvauja konferencijose, skaito pranešimus ir yra apsiėmusi daugybę kitų veiklų.
„Mano tiriamus fizikinius reiškinius vėliau patikrinta eksperimentatoriai visame pasaulyje, – atskleidžia M.Mackoit-Sinkevičienė. – Šiuo metu dirbu prie dar tikslesnių optinių atominių laikrodžių kūrimo teorijos. Tokie laikrodžiai galėtų tiksliai išmatuoti atomines vibracijas ir būtų pakankamai jautrūs, kad aptiktų tamsiąją medžiagą bei gravitacines bangas.“
Kadangi fizikai teoretikai užrašo reikalingas lygtis, būtent apie jas daugiausia sukasi Maženos darbas. Anot jos, formulės labai naudingos tada, kai žinoma nedaug dalykų apie tiriamą sistemą, tad tuomet padaromos kelios prielaidos, iš kurių išvedamos lygtys.
„Lygtys aprašo mus supančią realybę – būtent tai iki šiol mane žavi, – sako M.Mackoit-Sinkevičienė. – Beveik neįmanoma išvardyti visų technologijų sričių, kuriose yra naudingos fizikos formulės. Tai gali būti nuo kosminių misijų iki Wi-Fi ar mobiliųjų telefonų signalų.“
Mažena neslepia, kad fizika jai yra mokslų motina, kadangi sugeba atsakyti į klausimus, kaip susidarė planetos ar kaip sukurti gamtoje neegzistuojančias medžiagas ir iš jų pagaminti įrankius, padedančius kasdieniame gyvenime.
„Fizika yra mokslas, kuriuo remiantis galime ne tik aprašyti idėją, bet ir sukurti prietaisą. Dėl šios mokslų motinos mes tampame kūrėjais, kurie pasitelkia gamtos dovanas ir protu bei kūrybiškumu iš jų sukuria ką nors nauja, – įsitikinusi M.Mackoit-Sinkevičienė. – Iš esmės mokslų motina gali būti ir filosofija, kuri apima fiziką, matematiką, etiką, politiką, psichologiją, sociologiją ir daug kitų svarbių dalykų.“
Žinosite, kad pomidorų padažo buteliuką geriau pasukti ratu, jog įcentrinė jėga perskirstytų kečupą arčiau kaklo ir taip būtų lengviau jį išpilti.
Nors mokykloje mokytojai dažnai kala į galvą, kad tikslieji mokslai visada pravers kasdienybėje, daugelis į tokius žodžius žiūri skeptiškai – kurgi galėtų prireikti lygčių?
Vis dėlto Mažena tikina, kad fizika yra visur.
„Mokėdami fiziką, žinosite, kur kambaryje pastatyti garso kolonėles ir kur tiksliai atsisėsti, kad sudarytumėte puikią akustinę aplinką bei galėtumėte mėgautis muzika. Kartu žinosite, kaip apsaugoti vazonus nuo kačių padarant juos stabilesnius, arba kaip geriau laikyti kuprinę važiuojančiame autobuse, kad būtų išlaikyta pusiausvyra.
Taip pat žinosite, kad pomidorų padažo buteliuką geriau pasukti ratu, kad įcentrinė jėga perskirstytų kečupą arčiau kaklo ir taip būtų lengviau jį išpilti. Kiekviename žingsnyje yra fizika!“ – mano M.Mackoit-Sinkevičienė.
Į gyvenimą visada žvelgia fizikės akimis
Mažena fizikės akimis į viską žiūri ne tik darbe, bet ir laisvalaikiu. Anot jos, žvilgsnis yra taip ištreniruotas, kad bet koks daikto kritimas ar kilimas galvoje vizualizuojamas vektoriais, jėgomis.
„Manęs ne kartą klausė, kodėl neimu atostogų, nesidžiaugiu vasara, nekeliauju. Man kiekviena diena darbe yra tarsi atostogos – ne tiek poilsis, kiek energetinių resursų pakrovimas, įkvėpimas“, – tikina M.Mackoit-Sinkevičienė.
Vis dėlto laisvalaikis, net ir turint tokią įtemptą dienotvarkę, yra būtinas, tad nedirbdama Mažena mėgsta klausytis muzikos, bėgioti, važinėti dviračiu. Kaip ji sako, sportas yra ne tik atsipalaidavimas bei mankšta, bet ir iššūkis kūnui.
„Pastaruoju metu klausausi italų šiuolaikinės klasikinės muzikos kompozitoriaus Ludovico Einaudi, žinomo dėl savo paprastų minimalistinių fortepijono kūrinių, muzikos, – teigia M.Mackoit-Sinkevičienė. – Kai vyksta bėgimo renginiai, visada stengiuosi dalyvauti. Man tai patinka, nes bėgimo metu sąmoningai stumdau savo fizines ribas tam, kad įveikčiau nuovargį.“
Kartu su vyru Jurgiu Mažena mokosi ir japonų kalbos. Fizikės įsitikinimu, japonai turi unikalią kultūrą, išsaugojusią gražias tradicijas, o kartu teikiančią moderniausius technologinius sprendimus.
„Kartu su vyru, kuris taip pat yra fizikas, žavimės ir skaitome mangą, žiūrime japoniškus serialus, – atskleidžia M.Mackoit-Sinkevičienė. – Gyvenimas įdomus tuo, kad atneša daugybę staigmenų. Šiemet paaiškėjo, kad mano atliekamų tyrimų srityje yra puiki mokslinė grupė, dirbanti Okinavos mokslo ir technologijų institute. Jei man pasiseks, turėsiu galimybę ten atlikti mokslinių tyrimų stažuotę.“
Gyvenimas įdomus tuo, kad atneša daugybę staigmenų.
Pora japonų kalbos mokymąsi pavertė savotišku žaidimu, tad jiedu nemažai tarpusavyje konkuruoja rungdamiesi, kuris išmoks daugiau naujų žodžių. Su laiku Mažena bei Jurgis pradėjo dirbti disciplinuotai – klausosi įgarsintų dialogų, bando išversti tekstus.
„Praėjusių metų gruodį važiavome į Londoną laikyti JLPT egzamino – tai yra tarptautinio lygio testas, skirtas įvertinti ne japonų tautybės žmonių šios kalbos žinias, – aiškina M.Mackoit-Sinkevičienė. – Šiuo metu moku skaičiuoti, pasisveikinti, papasakoti apie savo šeimą, paaiškinti, kur kas yra, kiek kainuoja, nustatyti laikus.“
Laisvalaikiu kuria poeziją
Svarbią Maženos gyvenimo dalį užima ir eilėraščiai. Nors kai kuriems fizika bei poezija gali pasirodyti visiškai nesuderinama, moteris tikina, kad tikrai nėra pirma, kuri bando tai padaryti.
„Mano poezijoje apstu fizikinių ir istorinių motyvų – galima rasti širdį nesvarumo sąlygomis, juodosios skylės įvykių horizontą, sausus skaičius, actekų šokoladą, antrąją Mėnulio pusę ar nemirtingumo klausimą. Pasitelkusi kaip įrankį žodžius ir skaičius, keliauju link neegzistuojančios visatos krašto, o su savimi vedu skaitytoją“, – pasakoja M.Mackoit-Sinkevičienė.
Eilėraščių kūrimo metu Maženos smegenys nesiilsi – priešingai, jai poezija yra kaip fizikos uždavinys, skirtas tiek protui, tiek sielai.
„Tik juos atlikdama, sugebu išlaikyti sveiką dvasią ir gyvą širdį“, – tikina M.Mackoit-Sinkevičienė.
Kasdien daugybę veiklos turinti Mažena pripažįsta, kad jokios visko suspėjimo paslapties nėra, o balansas jai atrodo šiek tiek pervertinta sąvoka. Anot moters, kai nėra pusiausvyros, įvyksta pokyčiai, kurie nebūtinai yra blogai.
„Jei gyvenimas būtų subalansuotas ir jame viskas vyktų sklandžiai, nebūtų jokios dinamikos. Nauja veikla ir projektai išderina bet kokį balansą, todėl mėgstu išorinius trukdžius, priimu juos kaip dirgiklius veikti bei stengtis, – įsitikinusi M.Mackoit-Sinkevičienė. – Stengiuosi išnaudoti visą turimą laiką, todėl net per mažas pertraukėles apmąstau kokį modelį, atsakau į laiškus.“
Jei gyvenimas būtų subalansuotas ir jame viskas vyktų sklandžiai, nebūtų jokios dinamikos.
Vis dėlto Mažena niekada neignoruoja savo organizmo, kuris kartais pats pareikalauja poilsio. Tuomet ji leidžia sau nieko neveikti ir žiūrėti serialus.
„Tokiomis akimirkomis žiūriu serialą „Doctor Who“, „Marvel“ filmus, prisimenu puikią „Žiedų valdovo“ sagą. Savo japoniškuosius vakarus leidžiu su „Steins; Gate“ ar „Dr.Stone“, – sako M.Mackoit-Sinkevičienė.
Savo ateities svajones Mažena apibūdina kaip gana kuklias, tačiau išduoda, jog itin norėtų prisidėti prie mokslo kūrimo ir palikti ką nors po savęs – pavyzdžiui, mokslinį vadovėlį studentams ar straipsnių ciklą.
„Norėčiau ne tik išgirsti gamtos šnabždesį, bet ir šviesti jaunąją mūsų kartą, kuri yra kūrybinga, smalsi, drąsi, motyvuota, tikinti mokslu ir jo teikiamais vaisiais. Ši karta padės mus kovoti su klimato kaita, pagamins pakankamai maisto, kad visi turėtų ką valgyti, ir gelbės įveikiant tokias ligas, kaip vėžys ar Alzheimeris.
Galbūt mūsų vaikai pirmieji paaiškins pačios visatos kilmę. Argi tai nebūtų nuostabu? Savo pavyzdžiu privalome įkvėpti, statyti bendruomenę ir ugdyti jos vertybes“, – mano M.Mackoit-Sinkevičienė.
