Kalėdos tampa varžytuvėmis
Kad ir kokią šventinę dvasią skleistų girliandų žybsėjimas, meduolių bei karštos arbatos su cinamonu kvapas Lietuvos miestų aikštėse įsikūrusiuose kalėdiniuose miesteliuose, vis tiek kasmet bene didžiausia švenčių pradžios kulminacija tampa Kalėdų eglių įžiebimo ceremonija. Ir, žinoma, aptarimas bei lyginimas, kuris miestas nustebino savo požiūriu, eglutės koncepcija ir pateikimu.
Pakomentuoti šventinių eglučių paradą paprašėme floristo ir gėlių kolekcininko Andriaus Plindino.
„Kai žiūrite į Kalėdų eglę, tikrai nereikia narstyti įbedus nosį, kaip, iš ko ji padaryta. Turi būti bendras konceptas. Žiūri ir jauti Kalėdas: turi būti jauku, šilta, gražu, šventiška, o ne meno instaliacija.
Tai nebūtinai turi būti sprendimas pastatyti nukirstą medį, kaip šįmet ir pernai padarė Klaipėda, tačiau turi būti jaučiama šventiška nuotaika, jaukumas, šiluma. Kalėdos juk ir yra apie tai – laukimas, gyvybė, jaudulys ir šventė“, – sako A.Plindinas.
Vilniaus eglė. Ją papuošti buvo patikėta UAB „Švenčių studija“, kuri jau ne vienerius metus stebina savo fantazija ne tik Vilnių ir Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Pastaruosius kelerius metus Vilniaus Kalėdų eglė nuolat sulaukia didžiulio dėmesio. Vieta – Katedros aikštė.
„Nors pasaulinės tendencijos diktuoja natūralumą, šiltumą, tačiau pagrindinei šalies eglei galima pasitelkti ir spalvų, jei prisimintume pernykštę alyvinę Katedros eglutę.
Šįmetė Vilniaus, o kartu ir pagrindinė šalies eglė, kažkuo ypatingu nenustebino. Taip, ji moderni, tačiau šaltoka. Ne tokios nuotaikos reikėtų šiuo laikotarpiu. Pagrindinei šalies eglei kelčiau aukštesnius reikalavimus“, – sako A.Plindinas.
Floristo dėmesio susilaukė ir kita svarbi Vilniaus eglė, įžiebta šeštadienio pavakarę Rotušės aikštėje.
„Jauki, graži, tik eglutės papuošimai, vertinant proporcijas, šiek tiek per dideli. Tačiau nėra nuobodi eglutė, o klasikinė, nerėkianti, neklykianti. Atitinka visas dabartines pasaulines tendencijas: atsisakoma ryškių spalvų, einama link natūralumo, tad šilta balta šviesa suteikia to jaukumo ir mielumo. Teisingas sprendimas, mano galva“, – sako Andrius.
DAUGIAU: Katedros aikštėje įžiebta stulbinančia menine kompozicija žavinti Vilniaus Kalėdų eglė
Kauno eglė. Jos puošyba rūpinosi menininkė Jolanta Šmidtienė. Tai aukščiausia eglė, kokią tik Kaunas yra turėjęs – siekia 20 metrų (su Stasio Beišio kurta viršūne – snaigių malūnu – prisideda dar 2 metrai). Eglutės karkasas dengtas eglišakiais, o ant jų nugulusios pusnys sukurtos iš 2,5 milijono plastikinių kokteilių šiaudelių. Pusnys transformuojasi į žmogaus dydžio pasakų personažų ar gyvūnų figūras. Vieta – Rotušės aikštė.
„Nuostabi! – vos pamatęs įžiebtą Kauno eglę, pasakė Andrius. –Klaipėdos labai graži, bet Kauno eglutė – išvis fantastiška! Tobula. Užburia pati nuotaika ir vaizdas – tarsi iš pasakų, iš kalėdinių atvirukų. Grakšti eglė, ant šakų pūpso pusnys. Mes taip pasiilgę to užburiančio vaizdo, taigi J.Šmidtienei kartu su komanda bei savanoriais pavyko tai padovanoti miestui bei jo svečiams.
Žavi viskas – nuo idėjos sukurti sniegą iš kokteilių šiaudelių iki tos idėjos lengvo išpildymo. Žiauriai gerai!“ – susižavėjimo neslėpė Andrius.
DAUGIAU: Kaune įžiebta šiaudeliais puošta žaliaskarė: sukūrė taip laukiamo sniego iliuziją
Klaipėdos eglė. Puošyba patikėta viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovei Daliai Grikšaitei. Padovanojo miestui eglę Raimonda ir Darius Kiviliai. Vieta – Teatro aikštė.
„Išties graži, tvarkinga, jauki eglutė. Neperpuošta, nors lempučių išties gausiai. Pati eglė ganėtinai masyvi, bet neatrodo sunki, perkrauta, nes puošyba teisinga, sukurianti jaukumo, mielumo, minkštumo ir šventiškumo atmosferą. Kviečia tiesiog būti, džiaugtis, laukti Kalėdų“, – apibūdino klaipėdiečių eglę floristas.
DAUGIAU: Uostamiestyje sužibo žaliaskarė: Kalėdos Klaipėdoje išpildys visas svajones
Šiaulių eglė. Jos puošyba patikėta Šiaulių kultūros centrui ir jo direktorei Deimantei Bačiulei. Ypatingas akcentas – Kalėdų eglę juosiančios šviečiančios menininko Vilmanto Dambrausko sukurtos dekoracijos su architektūriniais Šiaulių miesto elementais. Vieta – skveras prie Šiaulių miesto savivaldybės.
„Standartinė karkasinė eglutė miesto centre. Kiek stebiu, tai jau treti metai iš eilės tokia pati eglutė. Šiauliai per daug nenustebino, bet ir nenuvylė“, – trumpai įvertino floristas.
DAUGIAU: Senį Kalėdą prie Šiaulių eglės atvežė policijos ekipažas su švyturėliais
Panevėžio eglė. Prieš penkerius metus smarkiai sukritikuotas Panevėžio miesto sprendimas papuošti natūralią, bet lyg iškramtytą Kalėdų eglę, sulaukė nemažai kritikos tiek iš pačių miesto gyventojų, tiek iš jo svečių. Eglės ir kitų miesto viešųjų erdvių puošybai Panevėžio miesto savivaldybė šiemet iš biudžeto skyrė beveik 150 tūkstančių eurų.Vieta – Laisvės aikštė.
Ar pavyko mažas stebuklas?
„Nepasakyčiau. Panevėžio eglutė ir vėl... Na, nerandu žodžių, juk žmonės dirbo, stengėsi. Tačiau ši eglutė man absoliučiai nesisieja su šventėmis. Tos spalvotos apverstos mažos eglutės ant didelės eglės – kaip kaip Rio karnavalas. Per daug spalvų, per daug triukšmo, suardytas eglutės kontūras, nėra net eglutės kūno, tik tarsi fejerverko sprogimas.
Gal išgelbėtų mažiau spalvų ir tas puošmenas apversti, kad būtų eglutės formos, viršūnėmis žiūrėtų. Tada galėtų atrodyti netgi įdomiai“, – patarimų negailėjo floristas, sakydamas, kad šiai eglei skirtų mažiausiai balų. Rokiškiui skirtų septynetą, o Panevėžiui – ketvertą.
DAUGIAU: Nuo Panevėžio viešbučio stogo nusileidęs Kalėdų senelis įžiebė miesto eglę
Kaip atrodo eglės mažesniuose Lietuvos miestuose?
Rokiškio eglė. Rokiškis Lietuvos kultūros sostinės titulą šiemet perima iš Marijampolės. Rokiškėnus ir miesto svečius kalėdiniu laikotarpiu pasitinka medinė eglė, sukurta žymaus XIX amžiaus dievdirbio Liongino Šepkos kūrinių motyvais.
Kaip jau rašė 15min, rokiškėnai eglę sukalė iš ką tik išpjautų lentelių, tebekvepiančių medžiu pagal Šiaulių universiteto docento dailininko Arūno Uoginto eskizus ir maketą. Kai kas juokauja, kad nežinai kiek medžių buvo paaukota dėl vieno medžio – Kalėdų eglės – statybos. Vieta – Rokiškio krašto muziejaus kiemas.
„Originalu, bet nepasakyčiau, kad labai gražu ir šventiška. Žinoma, reikėtų pamatyti vakare, gal tam tikras apšvietimas ir kitokį vaizdą dovanotų. Mano kolega labai gerai pasakė – atrodo, kaip bitininko namas.
Nors sukurta tautodailininko kūrinių motyvais, tačiau jų paprastas žmogus nemato, nežino. Nemanau, kad Rokiškiui pasisekė su eglute šiemet.
Kas galėtų išgelbėti? Norėtųsi gyvybės, kad neatrodytų, lyg padaryta iš europalečių. Gal gyvų eglės šakų kur apačioje reikėtų pakaišioti, nežinau, kokį gyvumo ir žalumo sluoksnį padaryti. Svarbiausia problema – gyvybės trūkumas“, – teigė floristas.
DAUGIAU: Rokiškio dvaro kieme – neregėta Kalėdų eglė
Širvintų eglė. Žvelgdama į ją, pavadinau origamiu, ir A.Plindinui šis apibūdinimas irgi patiko. „Mano galva, tai viena gražesnių eglučių šiemet. Visiškai paprasta, subtili, bet labai jauki, miela. Greičiausiai toks įspūdis susidaro dėl to, kad konstrukcija atkartoja gyvos eglutės siluetą.
Ji jauki, šilta ir šventiška, nors nėra jos kūrimui panaudota daug gyvos žalumos“, – simpatijų neslėpė A.Plindinas.
Palangos eglė. Kaip rašė 15min, dvylikos metrų aukščio eglė šioje miesto erdvėje suspindo pirmą kartą. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – greta esantys Kurhauzas ir Koncertų salė šiai miesto erdvei suteikia išskirtinai kultūrinę aurą. Vieta – Grafų Tiškevičių alėja.
Tauragės eglė. Gruodžio 1 dieną sužibo ne viena, o net 12 kalėdinių eglučių: 11 jų – nedidukės, o pagrindinė – pasidabinusi didžiuliu kaspinu. Vieta – Pilies aikštė.
