Turbūt esate mėgstamame parke ar miesto centre matę riedantį dviratininką, riedlentininką, riedutininką ar paspirtuko vairuotoją, laikantį šalia bėgančio keturkojo pavadėlį. Dažniausiai tai ir lieka pro akis prabėgęs vaizdas, tačiau kartais pasibaidęs ar kažką pamatęs gyvūnėlis stipriau timpteli savo šeimininką, o tuomet gali nukentėti ir žmogus, ir augintinis.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovė ir gyvūnų elgsenos specialistė Ugnė Nedzinskaitė teigia, jog kiek toks vedžiojimo būdas yra saugus, priklauso nuo situacijos ir konkrečių detalių bei aplinkybių: „Jeigu šuo, ar kitas gyvūnas, apmokytas tinkamai judėti šalia dviračio, paspirtuko, riedlentės ar riedučių, arba juos tinkamai tempti, jei naudojama tinkama įranga (petnešos, tinkamo ilgio ir sudėties pavadėlis (pavyzdžiui, amortizuojantis), bikejoringo (sporto su šunimis šaka, kai šuo tempia dviratį) įranga ir pan.), jeigu pasirenkamas tinkamas maršrutas, judėjimo greitis, atstumas ir oro sąlygos, jei asmuo, važiuojantis dviračiu ar kita priemone geba tinkamai ją valdyti, tada tokia veikla su augintiniu yra ne tik saugi, bet ir gali tapti puikiu laisvalaikiu ir tinkamo fizinio krūvio augintiniui ir sau užtikrinimo būdu.“
Tačiau problemų gali iškilti, jeigu aukščiau sąlygos neišpildomos. „Gyvūnas gali susižaloti naudojant netinkamą įrangą, jei žmogus nevaldo dviračio ar kitos priemonės ir griūva, kritimo metu galima sužaloti ir gyvūną, pasirinkus tokiai veiklai esant per aukštai oro temperatūrai gyvūnas gali perkaisti, pasirinkus netinkamą pagrindą – susižaloti letenas, parinkus netinkamą krūvį – pervargti, besikartojantis pervargimas gali pakenkti sveikatai. Jeigu gyvūnas nėra apmokytas tinkamai judėti šalia dviračio ar kitos priemonės, jis gali pakliūti po ratais, nutempti ar nuversti važiuojantį žmogų, trukdyti praeiviams. Taip pat žmogus turėtų įvertinti maršruto saugumą – tokiu būdu nekirsti judrios gatvės, nevažiuoti į žmonių susibūrimo vietas ir pan.“ – teigia U. Nedzinskaitė.
Šunų fizinio paruošimo treneris Robertas Andriuška antrina, jog tokia veikla galima su dresuotu augintiniu, tačiau atkreipia dėmesį ir į vietą, kurioje šeimininkai su augintiniais aktyviai leidžia laiką: „Važiavimas dviračiu, paspirtuku, riedlente, riedučiais drauge su augintiniu yra saugus tuo atveju, jei šuo tinkamai išdresuotas ir socializuotas. Tačiau važiavimas kieta danga, tokia kaip asfaltas ar plytelės, nėra tinkamas augintinio sveikatai. Bėgant tokia danga, stipriai kenčia augintinio pėdutės bei sąnariai. Todėl važiavimui ar bėgiojimui su šunimi rekomenduojama rinktis miško, parko takelius.“
„IKI Velomaratono“ ambasadorius ir profesionalus dviratininkas Ramūnas Navardauskas mano, jog tolygiai priimti gyvūno pavadėlio timptelėjimą galima išmokti. Daug didesnė problema, jei augintinis sugalvos pakeisti judėjimo kryptį ir užstoti kelią. „Nelaimės atsitinka pačioje netikėčiausioje vietoje. Gyvūnas – nenuspėjamas sutvėrimas. Vienas klaidingas judesys ir atsiduri ant žemes su keliais nubrozdinimais, jei pasiseka. Iš asmeninės patirties sakau, kad tai gali būti labai skausminga. Klaidinga manyti, kad važiuojant mažu greičiu nieko neatsitiks. Palinkėčiau visiems saugaus važinėjimo dviračiu, todėl patarčiau augintinį neprileisti šalia dviračio, ypač priekinio rato“ , – ragina R.Navardauskas.
„IKI Velomaratonas“ vyks rugpjūčio 22 d. Vilniuje. Startas ir finišas numatytas prie LR Seimo rūmų. Dviratininkai mėgėjai pasirinktinai riedės 10, 20 arba 30 km trasa. Gerą pasiruošimą turintiems entuziastams skirta „CRAMO Semi-Sport“ (50 km) grupė, o profesionalams – „CRAMO Sport“ (50 arba 100 km). El. paspirtukų, vaikų bei „Terrasport“ riedučių, riedlenčių ir paspirtukų grupės dalyviai riedės atskiroje, 2,4 km ilgio trasoje. Dalyviai nemokamai (išskyrus sportininkų važiavimus) registruotis gali internetu iki liepos 25 d.: www.ikivelomaratonas.lt. Projektas bendrai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.
