Įvažiavus į dvaro teritoriją, prieš akis atsiveria didžiulis kiemas, kurio pakraštyje dar tebežydi bijūnai, kiemo viduryje auga du šimtus metų skaičiuojantis ąžuolas, o tolumoje stūkso mūriniai dvaro rūmai, statyti 1780 m.
Kiek dešiniau nuo rūmų išvysite labai savitą dvaro sodybos statinį – 1668 m. statytus ir XVIII a. rekonstruotus mūrinius, dviaukščius bokšto išvaizdos vartus. Dvare įsikūrusio Kelmės krašto muziejaus direktorės Danutės Žalpienės teigimu, šie vartai turėjo keleriopą paskirtį: buvo reprezentacinis įvažiavimas į sodybą, nuo kurio iki bažnyčios ėjo liepų alėja, pirmame aukšte – laiptai ir baudžiavinis kalėjimas, antrame – biblioteka su atvira arkada orkestrui.
Čia buvusioje bibliotekoje buvo apie 5 tūkst. tomų knygų, taip pat čia buvo laikomas didelis Kelmės dvaro archyvas. „Oficialiai pripažįstama, kad tai yra didžiausias pagal savo apimtį ir geriausiai užpildytas Žemaitijos dvarų dokumentų rinkinio feodalinių valdų archyvas, apimantis laikotarpį nuo 1441 iki 1938 m. Apie 20 tūkst. vienetų šio archyvo teksto lapų saugoma Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekoje“, – sakė D.Žalpienė.
Priešais dvaro rūmus, kitoje kiemo pusėje, matyti vienu seniausių Lietuvoje tituluojamas medinis Kelmės dvaro svirnas, statytas 1716 m.
Dvaro istorija siekia XV a.
Pravėrus Kelmės dvaro rūmų duris, jo lankytojus pasiveja dvaro istorija, siekianti net XV a. Tada Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras iki tol jam priklausiusį dvarą padovanojo Jonui Kontautui, neilgai trukus dvaras atiteko Bartoševičiams, vėliau – Hlebavičiams, o po 1549 m. pagal giminystės ryšius – kunigaikščiams Solomereckiams.
1591 m. Jonas Gruževskis, paskirtas Šiaulių vietininku, įsigijo Kelmės dvarą ir čia apsigyveno. Tada dvaras buvo medinis, miestelyje buvo 54 pastatai.
„J.Gruževskis buvo geras strategas, pradėjo formuoti tokią valdą, kad pritrauktų daugiau Gruževskių. Jis nuo pat pradžių buvo suinteresuotas, kad santuokos ryšiai giminę susietų su kilmingomis giminėmis, kurios buvo reikšmingos LDK. Taip Kelmės valda plėtėsi ir išaugo iki gana didelio dvaro“, – paaiškino muziejaus direktorė.
Pašnekovės teigimu, Kelmės dvaras, atmetus laikotarpį (XVII a. pb. – XVIII a. pirma pusė), kai Lietuvą buvo užklupęs maras, siautėjo švedai, labai puikiai klestėjo.
„Gruževskiai buvo reformatai, atsikėlę į Kelmę jie pirmiausia pastatė bažnyčią. Du šimtus metų vyko kovos su katalikų bažnyčia dėl tikėjimo įsitvirtinimo. Tos kovos buvo labai aršios, o dėl šių nesantaikų Gruževskiams kilo mintis pastatyti labai impozantišką vartų pastatą, kurio pirmoji paskirtis buvo politinis kalėjimas religiniams oponentams. Vartuose buvo dvi kalėjimo kameros.
Religinėms kovoms pasibaigus antrame pastato aukšte buvo įrengta knygų saugykla ir archyvai“, – pasakojimą tęsė D.Žalpienė.
Pašnekovės teigimu, Gruževskiai labai suklestėjo XVIII a. antroje pusėje. Jų valdos tiek išsiplėtė, kad jie Žemaitijoje buvo treti pagal dūmų skaičių – baudžiauninkų trobas, jų buvo 805.
„Didelę įtaką turėjo tai, kad Gruževskiai LDK laikotarpiu palaikė ryšius su Oginskiais – vienas Gruževskių vedė Teodorą Oginskytę. Taip jie suėjo su valdančiuoju elitu, ėjo aukštas pareigas“, – sakė D.Žalpienė.
1831-ųjų sukilimo pradžios vieta
Vienas svarbiausių asmenų, apie kurį sukasi ir dvaro istorija, yra Julius Gruževskis. Jis labai priešinosi carinei priespaudai – buvo vienas 1831 m. sukilimo organizatorių.
„Kai Lenkijoje prasidėjo sukilimas, Vilniuje buvo delsiama, o Žemaitijoje, Tytuvėnuose, pradėjo organizuotis sukilėlių komitetas, kurio narys buvo Julius Gruževskis. Sukilėliai buvo suplanavę, kad sukilimą reikia pradėti kovo 26 d., apsupant Raseinius ir išvaikant carinę kariuomenę.
1940 m. paskutinė dvaro savininkė Gabrielė Gruževskienė su dukromis Sofija ir Adolfina buvo išvarytos iš dvaro ir ištremtos į Sibirą.
Tytuvėnuose įvyko pasitarimas ir visi pradėjo ginkluotis. Taip jau nutiko, kad visai netikėtai į Gruževskių dvarą užsuko caro valdininkas rotmistras Poplonskis, kuris tuo metu supirkinėjo arklius. Jis pamatė, kad dvare yra liejamos kulkos. Dėl šios priežasties sukilėlių komitetas sukilimą nusprendė pradėti diena anksčiau. Taigi sukilimas prasidėjo kovo 25 d. caro valdininkų Kelmėje išvaikymu“, – apie 1831-ųjų sukilimo pradžią pasakojo muziejaus direktorė.
Sukilimas buvo pralaimėtas, visas dvaro turtas turėjo būti konfiskuotas, bet pavyko išsisukti – reikėjo mokėti tik vieną ketvirtį. Taip, pasak pašnekovės, nutiko dėl to, kad dvi Gruževskių giminės moterys buvo ištekėjusios už aukštų caro aplinkos valdininkų.
Pats J.Gruževskis po sukilimo į Lietuvą grįžti nebegalėjo, emigravo į Prancūziją, vėliau apsigyveno Šveicarijoje, Ženevoje.
1940 m. paskutinė dvaro savininkė Gabrielė Gruževskienė su dukromis Sofija ir Adolfina buvo išvarytos iš dvaro ir ištremtos į Sibirą. Gabrielė ir Adolfina mirė Sibire, o Sofija apsigyveno Lenkijoje. Jos buvo bevaikės, tad tiesioginių palikuonių neturėjo.
Vokiečių okupacijos metais Kelmės dvare gyveno baronas fon Harenas, pokario metais čia buvo įsikūrusi Kelmės mokykla, vėliau –Paukštininkystės tarybinio ūkio centras. Dvaras buvo remontuojamas laikotarpiu, kai buvo būtina paisyti paveldosauginių reikalavimų, todėl išliko nesuniokotas, nesuardytas ir neperdarytas.1990 m. dvare įsikūrė Kelmės krašto muziejus, dabar, be rūmų, apimantis ir vartus bei svirną.
Ką įdomaus pamatysite Kelmės dvare?
Įžengus į pagrindinę dvaro rūmų salę, pasitinka aukšti langai, baroko stiliaus baldai ir ant sienų kabančios paveikslų, kurių originalai saugomi „Aušros“ muziejuje, kopijos. Jose – asmenys, kurie čia kadaise gyveno.
Kelmės krašto muziejaus direktorė paaiškino, kad matomi baldai – įsigyti aukcionuose, pritaikyti Gruževskių gyvenimo laikotarpiui. Tačiau vienoje patalpų eksponuojama ir keletas paties dvaro baldų: sekreteras, nedidelė spinta ir kortų staliukas.
Pagrindinėje salėje akis užkliūva už stiklinės indaujos ir joje esančių eksponatų. Didžiulė vaza-šviestuvas kadaise priklausė dvaro šeimininkams.
„Nepriklausomybės pradžioje mums ją įsigyti pasiūlė giminaičiai žmogaus, kuris buvo nacionalizavimo komisijos pirmininkas. Geriausia, kas galėjo nutikti dvaro daiktams, kai 1940-aisiais vyko nacionalizavimas, – jie pakliuvo į muziejus, visi kiti buvo išgrobstyti, pakliuvo pas žmones, buvo sunaikinti. Be šio šviestuvo, į dvarą sugrįžo ir kiti daiktai, kurie buvo surasti pas žmones, – sakė D.Žalpienė ir tuo pačiu parodė indaujoje esantį servizą: – Sakoma, kad tai buvęs didžiulis, gal 40 žmonių skirtas, servizas su Napoleono atvaizdais.“
Netoliese ant sienos kabo didžiulis paveikslas, kurio originalą ilgą laiką turėjo „Aušros“ muziejus, bet niekas negalėjo jo identifikuoti. „Mes turėjome nuotrauką, kurioje Gruževskienė sėdi prie būtent šio paveikslo. Ją, lankydamiesi dvare, pamatė „Aušros“ muziejaus darbuotojai ir pasakė, kad turi šį paveikslą. Tada ir buvo išsiaiškinta, iš kokio jis dvaro ir kokie asmenys jame pavaizduoti“, – pasakojo direktorė.
Dvare pamatysite ir išlikusią 1863 m. sukilimo vėliavą, ant kurios tebematyti užrašas, rodantis, kad Povilas Šimkevičius apginklavo pulką ir dalyvavo sukilime.
Dvaro rūmų laiptais pakilus į antrą aukštą pasitiks sukilimui skirta paroda, to meto ginklai, liaudies muziejaus atributika, Šaulių sąjungos įkūrimo, Kelmės žydų, kuršių pilkapyno istorija ir kitos įdomybės. Vienoje salių galėsite iš arti apžiūrėti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio skrynią, kuri kartu su juo pabuvojo net Sibire.
Šiaurės Amerikos indėnų istorija
Viena netikėčiausių ekspozicijų Kelmės dvare – „Šiaurės Amerikos indėnai“. Su šia tema susiję edukaciniai žaidimai, muziejaus direktorės teigimu, yra patys populiariausi – juk ne kasdien pašaudysi iš indėnų lanko arba turėsi galimybę pabuvoti didžiuliame vigvame. Taigi kaip Kelmės dvare atsirado įspūdingas vigvamas ir kodėl čia pasakojama apie indėnus?
Tikslas buvo būtent per meskelerų gentį parodyti tą indėnų istoriją, kurią aprašė K.Majus.
„Kelmėje gyveno Jonas Vadeikis, kuris pirmas į lietuvių kalbą išvertė vokiečių rašytojo Karlo Majaus knygas. Jos buvo postūmis pradėti domėtis indėnų kultūra, nes lietuviai iki tol grožinės literatūros nebuvo skaitę. Nepriklausomybės laikotarpiu Jokūbui Skliutauskui, kuris buvo Karlo Majaus draugijos narys Vokietijoje, ir kitiems kilo mintis, kad Kelmėje reikėtų surengti ekspoziciją, skirtą indėnams – papasakojant jų tautos gyvenimą, išsivadavimo kovas. Ji buvo padaryta.
Prieš keletą metų šia ekspozicija susidomėjo Amerikos ambasada. Ji nustatė, kad tai yra vienintelė nuolatinė ekspozicija Lietuvoje, kuri pristato Amerikos istoriją. Buvo skirta lėšų šiai ekspozicijai atnaujinti. Bendradarbiavome su žmonėmis iš Amerikos, kurie labai pagelbėjo ją kuriant. O tikslas buvo būtent per meskelerų gentį parodyti tą indėnų istoriją, kurią aprašė K.Majus“, – pasakojo D.Žalpienė.
Šią vasarą vyksiančios parodos ir renginiai
Šią vasarą Kelmės dvare netrūks parodų, renginių ir koncertų.
Šiemet minimos 190-osios 1831 m. sukilimo metinės, tad dvare visą vasarą veiks paroda „1831 m. sukilimo Lietuvoje reliktai“.
Šie metai yra ir Archyvų metai, ta proga nuo liepos 21 d. dvaro rūmų salėje bus galimybė apžiūrėti parodą „2021-ieji – Archyvų metai. Vertingiausi Kelmės muziejaus archyvo dokumentai“.
Dvaro svirne visą vasarą bus eksponuojama įspūdinga kolekcininko Kęstučio Mėlinio žirklių paroda, kurioje – net 900 įvairiausių žirklių!
Užsukę į dvaro vartus išvysite Nomedos Obelenytės-Jakūnienės keramikos parodą.
Kelmės dvare galima užsisakyti edukacinę programą „Teatralizuotas pasakojimas apie dvarą ir jo papročius“, kur XVIII a. muzika, prabangiai apstatyta dvaro rūmų salė atvykusiuosius nukelia į baroko spindesio, manieringų papročių laikotarpį.
„Dvaro svečius pasitinka „ponas“ ir „ponia“, kurie pasiūlo nusikelti 300 metų atgal į baroko laikotarpio dvarą ir susipažinti, kokia buvo XVIII a. dvariškių apranga, aksesuarai, papročiai ir etiketas. Dalyviai kviečiami pažaisti tarp dvariškių populiarius stalo žaidimus, tapti surengtų „gyvųjų paveikslų“ herojais. Dvaro sodybos kavinėje iš anksto užsisakius galima paragauti to meto dvaruose populiarių valgių“, – apie užsiėmimą pasakojo D.Žalpienė.
Liepos 6-ąją dvare jau dešimtmetį organizuojama Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo paminėjimo šventė, o rugpjūtį dvaro svirne – Žolinės popietė: vyksta paskaitos, užsiėmimai apie augalus, jų naudą sveikatai.
Dvaro sodybos parterinės dalies amfiteatre vasarą vyksta projekto „Muzikinės popietės Kelmės dvare“ koncertai.
Šiemet liepos 6 d. 17 val. Kelmės dvare vyks Astos Krikščiūnaitės, Juozo Janužo ir Šiaulių pučiamųjų orkestro koncertas „Skambanti Lietuva“, o liepos 31 d. 15 val. – Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ koncertas „Pasaulio tautų muzika“.
Daugiau informacijos rasite Kelmės krašto muziejaus interneto svetainėje: kelmesmuziejus.lt.
