Pagrindinis varikliukas – nepasitenkinimas
„Džiugu matyti, kad vis labiau plinta įprotis Naujųjų metų išvakarėse pasižadėti sau (ir kitiems), ką darysi, arba ko nebedarysi kitais metais, kelti naujus tikslus ir priimti svarbius sprendimus. Nors niekas netrukdo to daryti bet kurią kitą metų dieną – daugeliui Naujieji metai simbolizuoja naują pradžią ir suteikia daugiau valios ir stiprybės naujiems žygdarbiams, kuriems neužtekdavo pasiryžimo per metus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Naujamečių pažadų nesilaikymo psichologija: kodėl mes suklumpame?
Ir tai nėra blogai. Blogai yra tai, kad daugelis sprendimų ir pažadų taip ir lieka neįgyvendinti, nes nubudus sausio 1-osios rytą naujametinė magija būna išgaravusi, o neretai ją pakeičia fizinės ir moralinės pagirios“, – teigė mokymų treneris ir lektorius Darius Čibonis.
Kodėl dažnai užsibrėžti tikslai taip ir lieka neįgyvendinti? Dėl vienos ir tos pačios priežasties – nesiimama jokių veiksmų. Kiti pabando kažką daryti, bet turi nepakankamai užsispyrimo: vėl įsuka rutina ir žmogus, gyvendamas įprastą savo gyvenimą ir atlikdamas kasdienius reikalus, nebeturi energijos pokyčiams.
„Paprastai žmogus nori pokyčių, kai nepatenkintas esama padėtimi. Kuo didesnis nepasitenkinimas, tuo daugiau gali būti energijos kažką keisti. Mat tam tikrai reikia įdėti pastangų. Gyventi savo komforto zonoje yra paprasčiau. Jeigu aš patenkintas esama situacija, tai gali būti maloni būsena, bet joje nėra energijos siekiui ko nors naujo. Todėl lengviausia pradėti pokyčius, kai komforto zona jau tampa skausminga“, – svarstė D.Čibonis.
Formuluotė turi būti labai konkreti
Lektorius patarė savo išsikeltus tikslus užsirašyti – taip padidinsime jų įgyvendinimo šansus. Užrašyta mintis įgyja papildomą energiją. Be to, daug kam savo mintis formuluoti raštu lengviau.
„Svarbiausia tikslų nustatymo taisyklė – jie turi būti konkretūs. Tikslas turi būti užrašytas tokia forma, kad būtų lengva atsakyti į klausimą: „Kaip žinosiu, kad tikslas pasiektas?“ Mes negalime siekti to, kas nekonkretu, nes net nežinosime, ar jau pasiekėme.
Mūsų smegenys yra lyg kompiuteris, kurį turime teisingai programuoti. Smegenims reikia aiškių koordinačių, kur šeimininkas pageidauja patekti. Teisingai suformuluotas tikslas turi atlikimo terminą. Tikslas be atlikimo termino mūsų smegenims gali atrodyti niekada neskubus. Todėl susirašę tikslus ir sprendimus būtinai šalia užrašykite atlikimo terminą“, – aiškino pašnekovas.
Naudokite esamąjį laiką
Pasak jo, net jeigu pati sritis gana nekonkreti, pavyzdžiui, žmogus užsibrėžia pagerinti santykius šeimoje, vis tiek galima rasti kriterijus, kurie parodytų, ar teisinga linkme einama. Šiuo atveju galbūt reikėtų sau atsakyti į klausimus, o kas mane daro laimingą, kada aš jaučiuosi šiuose santykiuose gerai. Lygiai tas pats liečia sveikatą – neužtenka sau pažadėti rūpintis savo sveikata, būtina apsibrėžti, kaip konkrečiai aš noriu jaustis, kuriuos organizmo rodiklius reikia pagerinti.
Neužtenka pažadėti rūpintis savo sveikata, būtina apsibrėžti, kaip noriu jaustis.
Toliau reikia save įsprausti į griežtus rėmus, kurie palaikytų motyvaciją. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės, nusprendę pradėti sportuoti, nusiperka abonementą keliems mėnesiams, ir vaikšto į sporto klubą bent jau dėl to, kad jiems gaila išleistų pinigų.
Dar vienas D.Čibonio patarimas – formuluokite tikslus taip, lyg viskas būtų jau įvykę. Pradėkite nuo asmeninio įvardžio „Aš“. Pavyzdžiui: „Aš nuo sausio 1-osios maitinuosi sveikai“, „Aš nuo Naujųjų metų du kartus per savaitę sportuoju“.
Pasižadėkite ne tik sau, bet ir aplinkiniams
Ar tikslai privalo būti realūs? Pagaliau kaip atskirti, ar išsikeltas tikslas realus ar ne?
„Jeigu aš, galvodamas apie tai, kaip pasiekti šį tikslą, įsivaizduoju, ką reikia daryti, jis yra realus. Jeigu neįsivaizduoju – nerealus. Kita vertus, mes galime įsivaizduoti, kaip pasiekti tikslą, jeigu panašų tikslą jau esame pasiekę. Todėl visgi raginčiau išsikelti ir ambicingus tikslus.
Tai tikslai, kuriuos pasiekti norėtume, bet šiuo metu iš tiesų nežinome, kaip tai padaryti. Tačiau išsikėlus tokį tikslą iš tiesų kasdien reikia vis pagalvoti apie tai, ką šiandien darysiu kitaip, kad jį pasiekčiau, nes jeigu viską darysiu taip pat, pakartosiu tik tai, ką jau turiu“, – pasakojo D.Čibonis.
Pasak lektoriaus, tikslai turi kilti iš norų, o ne iš patirties. Priešingu atveju patirtis bus didžiausias ribotuvas, dėl kurio rezultatai augs labai lėtai arba laikysis vietoje.
„Kai turi didelį įkvepiantį tikslą, automatiškai tampi nepatenkintas esama situacija ir turi motyvacijos siekti užsibrėžto tikslo. Mūsų vidinė motyvacija užsiveda kontraste tarp to, kaip yra, ir to, kaip norėčiau, kad būtų. Viskas yra įmanoma, tik reikia sau aiškiai įsivardinti, ko nori, kodėl tau tai svarbu ir kokią kainą už tai pasiruošęs sumokėti“, – teigė pašnekovas.
Ir paskutinis dalykas – jei norite dar padvigubinti sėkmės šansus, pasidalinkite savo tikslais ir sprendimais su kuo didesniu skaičiumi žmonių, kurie jus palaiko. Nepasakokite tokiems, kurie jūsų tikslus bus linkę sumenkinti ar iš jūsų šaipysis. Kuo daugiau jums gero linkinčių žmonių žinos apie jūsų tikslus, tuo didesnę turėsite palaikymo komandą ir tuo labiau, pasak trenerio, bijosite prieš visus susimauti.
Žingsniai sveiko gyvenimo link
Taigi jeigu norime būti sveiki, tai sprendimas, kurį turime priimti kasdien, t. y. kasdien padaryti mažą žingsnelį sveiko gyvenimo linkme. Galite išbandyti šiuos įvairių sričių medikų patarimus.
Eikite miegoti anksčiau ir kelkitės anksčiau. Keltis anksti (į darbą ar į mokslus) tenka daugeliui, todėl lengviau būtų, jei natūraliai priprastume tai daryti. Atsikelkite vieną rytą anksčiau kad ir 10 minučių. Ir tiek pat anksčiau vakare nueikite gulti. Kas kelias dienas ankstinkite kėlimąsi bei gulimąsi ir pamatysite, kad jau po trijų savaičių organizmas pripras prie tokio režimo.
Labai svarbu, kad miegui kasdien skirtumėte bent 7 valandas. Kaip išmokti užmigti anksčiau? Iš kelio labai veda elektroniniai prietaisai – televizorius, mobilieji telefonai, tad prieš miegą jais nesinaudokite, miegokite gerai išvėdintoje ir pritemdytoje patalpoje.
Susiplanuokite kitos dienos meniu. Nusprendus sveikai maitintis, dažnai viskas baigiasi sveikais pusryčiais. Nuėję į darbą pietaujame neaiškiose kavinėse, o kai užsinorime užkąsti, paaiškėja, kad nieko sveiko neturime. Todėl arba kenčiame ir grįžę namo prisivalgome visko iš eilės arba griebiamės saldėsių ar bandelių – to, kas greitai suteikia energijos.
Išeitis – iš vakaro pasigaminti pietus, kuriuos nešitės į darbą. Arba bent jau įsimeskite sveiką užkandį – obuolį, bananą, šiek tiek riešutų ar sėklų. Sotumas bus panašus kaip suvalgius bandelę, tačiau tai bus sveikesnis pasirinkimas.
Atraskite mėgiamą sporto rūšį. Juodai nusibodo rytinis bėgimas, o aerobikos treniruotė erzina ir jūs pradedate simuliuoti? Galbūt jums tiesiog netinka tokios sporto šakos! Atsisėskite ir nuoširdžiai pagalvokite, kas jums iš tiesų patiktų? Jums patinka sportuoti vieniems ar labiau komandinė veikla? Norisi sportuoti lėtai, neskubant ar labiau patinka greitis? Pasirinkę tai, kas jums teikia teigiamų emocijų, sportuosite dažniau.
Mažinkite stresą ir įtampą. Susiraskite hobį ir skirkite jam pakankamai laiko. Tiesiog veikite tai, kas patinka, ir ilgainiui mažiau patirsite streso arba ramiau reaguosite į stresines situacijas. Kitas priešnuodis stresui pasieškokite sau tinkamos relaksacijos, kuri jums padėtų atsipalaiduoti.
Tai gali būti sąmoningumo meditacija, kvėpavimo pratimai, bet kas. Trečias patarimas – dažniau po kelias minutes stebėkite žaliuojantį mišką, parką, žolę ar paveiksliuką, kuriame daug žalios spalvos.
Mokslinių tyrimų duomenimis, užsiimant šiomis veiklomis sulėtėja širdies ritmas ir sumažėja įtampa. Buvimas gamtoje, sportas taip pat mažina įtampą. Vieniems tiks joga, o kitiems gali prireikti bokso treniruotės.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, dalinai finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
