Fraktalo piešinį sudaro spontaniškai nupieštos linijos ir įvairių dydžių bei formų ploteliai, kurie nuspalvinami spalvotais pieštukais. Metodas gimė Rusijoje, jo autoriai T. Z. Polujachtova ir A. E. Komovas pavadino jį žmogaus būsenos analitinės diagnostikos, prognozės ir korekcijos fraktaliniu metodu. Terminas „fraktalas“ kilęs iš lotyniško žodžio fractus, tai reiškia „sudarytas iš dalių“.
Vis dėlto palikime terminus nuošalyje. Fraktalams apibūdinti labai tinka posakis, kad viskas, kas paprasta, genialu. Norint išmokti piešti fraktalus, nereikia ypatingų sugebėjimų, tuo gali užsiimti bet kokio amžiaus žmogus. Jei turite noro, piešimo popieriaus, juodą rašiklį ir spalvotų pieštukų, galite kibti į darbą.
Kam skirti
Fraktalas kaip veidrodis atspindi jį piešusį žmogų, nes kūrimo metu iš pasąmonės į sąmonės lygmenį iškyla informacija apie asmenybę, jos įpročius, tikslus ir troškimus. Šie piešiniai gali papasakoti apie žmogaus vaikystę, jį slegiančias problemas ir net apie ateitį, santykius šeimoje.
Piešdamas fraktalą, žmogus pasineria į būseną, prilygstančią meditacijai. Piešimas padeda suprasti, kodėl gyvenime vyksta tam tikri įvykiai ir kaip pakeisti jų eigą. Laikantis metodo reikalavimų, galima keisti savo vidinę būseną, santykius su kitais žmonėmis (santykių fraktalai) ir įgyvendinti troškimus (norų fraktalai). Žmonės, piešiantys fraktalus, tampa kūrybiškesni, ramesni, o sergantys daug greičiau pasveiksta.
Jei šeimoje fraktalus piešia vaikai ir suaugusieji, jų santykiai labai pasitaiso. Vaikai pradeda geriau mokytis, pagerėja jų atmintis ir sugebėjimas susikaupti. Fraktalus tinka piešti dailės pamokose dirbant su sergančiais ir negalią turinčiais vaikais. Šis metodas gali būti taikomas ir siekiant geresnio mikroklimato darbo kolektyve.
Kaip piešti
Viena pagrindinių fraktalų piešimo sąlygų – laikytis nustatytų taisyklių. Būtent tai padeda asmenybės saviraiškai ir tobulėjimui.
Norint pradėti, reikia A4 formato piešimo lapų, juodos spalvos rašiklio ir kuo daugiau įvairių spalvų pieštukų.
Kontūro piešimas. Pasidėkite prieš save popieriaus lapą horizontaliai ir atremkite į jį juodą rašiklį. Užsimerkite ir apie minutę pieškite nepertraukiamą liniją. Stenkitės užpildyti kuo didesnį lapo plotą. Brėžkite liniją aiškiai, vidutiniu greičiu. Venkite pasikartojančių formų, pieškite įvairias linijas: horizontalias, vertikalias, įstrižas, ovalias, apskritas, tik ne konkrečias figūras. Baltą piešinio foną palikite idealiai švarų. Piešiant liniją, būtina užsimerkti, nes tokiu būdu išlaisviname save nuo išorinių dirgiklių ir kreipiamės į nesąmojingąjį „aš“.
Linijos pradžią ir pabaigą prijunkite prie artimiausios linijos. Didelių, vidutinių ir mažų langelių piešinyje turi būti maždaug po lygiai. Jei atsimerkę pamatėte, kad jame daug didelių langelių, užsimerkite ir kelias sekundes papildykite piešinį.
Spalvinimas. Pirmuosius keturis fraktalus pieškite tomis spalvomis, kurias jums parenka pasąmonė, todėl imdami pieštuką užsimerkite. Vienos spalvos pieštuku spalvinkite atsitiktinai pasirinktus nuo 1 iki 12 plotelių. Ta pačia spalva negalima spalvinti greta esančių langelių, nebent jie susiduria įstrižai. Spalvinkite tolygiai, tvarkingai ir vientisai. Patiems mažiausiems plotams galima naudoti spalvotus rašiklius.
Fraktalų piešimo etapai
Svarbiausia sąlyga – nupiešti 21 fraktalą ir tik paskui pereiti prie kitų etapų, tokių kaip norų užsakymas ar santykių koregavimas. Kiekvieno fraktalo kitoje lapo pusėje užrašykite datą ir kelintas tai fraktalas (kol nupiešite 21). Juos reikia nupiešti per 31 dieną. Jei fraktalo nespėjate nupiešti per dieną, galite jam skirti dvi dienas.
I etapas – pažintis (1–7 fraktalai). Piešdami pirmuosius fraktalus, susipažinsite su metodika, ranka ir akys pripras prie formų ir spalvų įvairovės. Iš pradžių pieštukus imkite užmerktomis akimis, nes 4 pirmieji fraktalai skirti būsenos diagnostikai. Paskui pieštukus galite rinktis sąmoningai.
II etapas – įtvirtinimas (8–14 fraktalai). Gerinsite kokybę, mokysitės piešti pagal taisykles. Dabar jau galite sąmoningai rinktis spalvas, bet nepamirškite, kad fraktale turi būti visokių atspalvių. Ir būtinai laikykitės taisyklių, nes tai yra pagrindinė sėkmės sąlyga.
III etapas – korekcija (15–21 fraktalai). Šis etapas skirtas koreguoti esamą situaciją. Piešdami šiuos fraktalus, gausite rezultatus ir juos įtvirtinsite ilgam – vieniems metams. Jei pieštuose fraktaluose pastebėsite nepageidaujamų savybių (jas ypač gerai parodys tamsiai ruda, ryškiai raudona, tamsiai mėlyna), mažinkite šių spalvų kiekį, šviesinkite, kelkite jas į kraštus. Tokiu atveju būtų naudinga kreiptis į fraktalų piešimo specialistą, kad padėtų išaiškinti problemas ir patartų, kaip jas koreguoti.
Dar šis tas
Turėkite omenyje, kad nuo 7 fraktalo visi piešiniai privalo būti skirtingi. Atsimerki, o rezultatas vėl toks pats, nors, atrodo, braižai visai kitaip. Taip nutinka dėl to, kad asmeninės žmogaus savybės verčia vienaip ar kitaip piešti, todėl siekiant tobulėti tenka su savimi pakovoti. O fraktalas tam yra puiki priemonė. Jei visi jūsų piešiniai bus panašūs, fraktalų piešimas neduos jokios naudos. Stenkitės, kad kiekvienas piešinys būtų vis gražesnis, kruopštesnis, meniškesnis, toks, nuo kurio negalėtumėte atitraukti akių. Netrukus sulauksite atlygio: jei kas nors slapta vylėsi tapti ramesnis, jau po 7–10 piešinio pajaus, kad vis sunkiau išmušamas iš pusiausvyros, kitas gal ims elgtis drąsiau ir ryžtingiau.
Norų fraktalas
Kai nupiešite 21 fraktalą, suformuluokite norą, ne ilgesnį nei 5 žodžiai, ir užrašykite ant popieriaus. Pavyzdžiui: „noriu sėkmingai ištekėti“, „noriu atostogų Turkijoje gegužės mėnesį“, „noriu susilaukti sveiko kūdikio“ ir t. t. Tada nuspręskite, kokia bus kompensacija. Norėdami ką nors gauti, turime ką nors paaukoti: atsisakyti ydos, padėti kitiems žmonėms ir pan. Pavyzdžiui, galite rinkti šiukšles kieme, valyti laiptines, įsipareigoti kasdien pasakyti komplimentą ir pan. Kompensacija turi atitikti norą, jei noras yra visam gyvenimui, tokia turi būti ir kompensacija. Ją reikia pradėti įgyvendinti ne vėliau nei kitą rytą, kai nupiešėte norų fraktalą.
Užmerktomis akimis piešdami kontūrą, mintyse kartokite norą. Fraktalui reikia branduolio, todėl nupiešę kontūrą dar kelias sekundes užsimerkę pieškite rutulį lapo viduryje. Jis neturi užimti daugiau nei penktadalį piešinio ploto. Apskritimas spalvinamas įvairių atspalvių raudona. Kontūrinės spalvos turi būti sodresnės, o vidurys šviesesnis. Aplink rutulį nuspalvinkite šviesiau.
Likusiam fraktalo plotui rinkitės įvairias spalvas, dominuoti turėtų tos, kurios susijusios su noro išsipildymu. Šis fraktalas turi būti ypač kruopščiai nuspalvintas ir harmoningas. Piešdami vizualizuokite, ko norite. Paskui dar nupieškite kitą fraktalą kaip noro įtvirtinimą. Įvykdžius kompensaciją, noras išsipildo per tris mėnesius.
Fraktalų spalvų reikšmė
Balta – tai neatskleista energija. Jei fraktale lieka baltų plotelių, vadinasi, autorius nepanaudoja visų savo galių.
Geltona reiškia gebėjimą priimti, apdoroti ir perduoti informaciją. Ją mėgstantis žmogus yra smalsus, atviras, siekiantis išreikšti save.
Žalia – sveikos ir subalansuotos energijos spalva. Jos dominavimas rodo, kad žmogus linkęs bendradarbiauti, geba išklausyti ir suprasti.
Mėlyna – ramybė, stabilumas ir pusiausvyra. Jei fraktale daug tamsiai mėlynos spalvos, tai gali reikšti depresiją.
Žydra – tiesos, sąžiningumo ir ištikimybės spalva, suteikianti ramybę ir pasitikėjimą. Jos perteklius rodo, kad asmuo jautrus, pažeidžiamas.
Violetinę byloja apie neribotą energijos rezervą. Jos perteklius – nevaldoma energija, kurią būtina išreikšti.
Raudona suteikia galimybę įgyvendinti planus, kuriems reikia didelių energijos resursų. Jei daug raudonų vidutinio dydžio langelių, žmogui kažkas kelia nerimą.
Rausva susijusi su moteriškuoju pradu. Kai ji dominuoja, žmogus stabilus, geranoriškas, ramus.
Oranžinė – tai gyvybinės jėgos ir progreso spalva. Ją naudojantis žmogus yra draugiškas ir aktyvus, bet dideli plotai gali reikšti kompleksus.
Šviesiai ruda, smėlinė – tai dvasinė energija. Tamsi ruda dėmė reiškia įsisenėjusią asmeninę problemą.
Daug pilkos – laukia permainos. Didelės juodos dėmės – žmogus greitai pavargsta, o mažos po visą fraktalą – tai iniciatyva, aktyvumas ir dinamika.
Tekstas V. Liutkienės
