Mintis pasisodinti palmę kieme kilo viešint Ispanijoje
Sandra su vyru Aidu pirmieji (ir kol kas vieninteliai) į Lietuvą atsivežė palmių, pasisodino jų savo kieme, o vėliau ėmė pardavinėti jas ir kitiems. Paklausta, kaip kilo idėja imtis tokio verslo, moteris sako, kad tokia mintis pagavo, kai keletą žiemų praleido saulėtojoje Ispanijoje.
„Susidomėjome palmėmis, kai keletą žiemų gyvenome Ispanijoje. Kaskart matant jas aplinkoje kildavo noras turėti palmių prie savo namų Lietuvoje. Juk tai – ne tik grožis, bet ir atostogų prisiminimai bei gera nuotaika“, – sako Sandra.
Kaskart matant jas aplinkoje kildavo noras turėti palmių prie savo namų Lietuvoje.
Pirmąsias palmes pora į Lietuvą atsivežė prieš keletą metų ir pasisodino jas savo namų kieme. Įsitikinę, kad jos prigijo ir puikiai peržiemojo, nusprendė jų pasiūlyti ir kitiems.
„Tokia mintis kilo sulaukus labai daug klausimų, susidomėjimo ir prašymų padėti įsigyti palmes. Pardavimui pirmąsias palmes atvežėme pernai birželį. Nors dar yra tik šio verslo pradžia, mūsų atvežtomis palmėmis džiaugiasi jau ne viena šeima įvairiuose Lietuvos miestuose, – pasakoja pašnekovė ir priduria, kad šiemet pasiūlys ir daugiau mūsų klimatui tinkamų egzotinių augalų: – Nebijome naujovių, mylime grožį ir norime puošti savo šalį.“
Dvi palmių rūšys, atsparios šalčiui
Į Lietuvą Sandra ir Aidas palmių medžius veža iš Šiaurės Ispanijos, Portugalijos ir Prancūzijos. Kaip pasakoja Sandra, iš viso suskaičiuojama daugiau kaip 2500 palmių rūšių – įskaitant ir kambarines, ir lauke augančias.
Be kambarinių, mažiau atsparių šalčiams palmių, pora siūlo dvi rūšis, kurios tinkamos sodinti kieme ar sode ir ten žiemoti, nes yra atsparios šalčiams. Tai – Kanapinė šiurkštuolė (Trachycarpus fortunei) ir Didžioji jubėja (Jubaea Chilensis).
Pasiteiravus, kodėl pasirinko būtent šias dvi rūšis, pašnekovė sako, kad jos – vienos atspariausių šalčiui:
„Kanapinė šiurkštuolė yra viena atspariausių palmių rūšių šaltam klimatui. Jos, be Lietuvos ir Baltijos šalių, auginamos visoje Europoje, įskaitant Skandinaviją, Didžiąją Britaniją, taip pat Kanadoje, JAV ir kitur.
Ši rūšis labai populiari visame pasaulyje, vertinama ne tik dėl grožio, bet ir dėl atsparumo šalčiui bei prisitaikymo prie atšiauresnio klimato.
Vėliau atradome ir Didžiąją jubėją, kuri irgi yra atspari šalčiui, šiek tiek kitokia vizualiai, bet taip pat labai graži.“
Natūraliai gali augti iki -16 laipsnių šalčio
Esame įpratę, kad palmė – egzotinių kraštų augalas. Neįprasta, kad ji gali augti ir tokiomis klimato sąlygomis, kokias turime Lietuvoje, ypač šaltuoju metų laiku. Tad kas padeda šioms palmėms išgyventi šaltoje aplinkoje?
„Šios palmės skirtos laukui, kilusios iš Birmos, Kinijos ir Himalajų, kur auga kalnų miškuose iki 2400 m virš jūros lygio. Todėl mūsų mažiau šaltas žiemas ir darganotus rudenius puikiai toleruoja. Bet paspaudus didesniems šalčiams – kokie buvo šią žiemą, medžius reikia dengti ir apšildyti“, – paaiškina Sandra.
Atšalus iki -16 laipsnių palmę reikia aprengti specialiais apsiaustais.
Pasak moters, natūraliai lauke palmės gali augti iki -16 laipsnių šalčio. Tačiau krintant temperatūrai ir norint pavasarį vėl džiaugtis savo egzotiniais augalais, jais reikia deramai ir pasirūpinti.
„Mes esame paruošę visą instrukciją vizualiai, kaip reikia apšildyti palmę. Tam naudojama papildoma įranga – šildymo kabelis ir termostatas, jei būtų dideli šalčiai. Žiemą socialiniuose tinkluose žmonėms, įsigijusiems palmes, nuolat primindavome, kada reikia palmę uždengti, kada prasegti ir pan.
Atšalus iki -16 laipsnių palmę reikia aprengti specialiais apsiaustais. Bet, jei norima išlaikyti žalius lapus iki pavasario, dengti reikėtų jau prieš pirmuosius šalčius.
Beje, tuos palmių „drabužius“, kuriais jos dengiamos žiemą, patys ir pasiuvome, nes jų nėra, kur įsigyti. Ir jais jau spėjo susidomėti Vokietija, Olandija, Anglija ir Airija, – šypsodamasi pasakoja Sandra.
– Kadangi palmės lapai nėra visžaliai, apšalę lapai nugenimi pavasarį, o vietoj jų atauga nauji. Per šiltąjį sezoną palmė užaugina 10–14 naujų lapų.“
Ką reikia žinoti, norint pasisodinti palmę?
Palmių medžius pora į Lietuvą atsiveža balandžio gale. Tokiu metu, pasak Sandros, jau galima šiuos augalus sodinti, tinkamiausias laikas tai daryti – iki vasaros pabaigos.
Palmei sodinti galima įsigyti specialų žemių mišinį. Poros teigimu, palmės mėgsta laidų dirvožemį, su geru drenažu.
„Taip pat galima maišyti smėlį su juodžemiu. Svarbu žinoti, kad substrato pH turi būti 6,5.
Trąšos taip pat naudojamos specialios. Tręšiama nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos, jei spalis šiltas – tuomet ir tą mėnesį“, – paaiškina pašnekovė.
Pasak Sandros, palmes galima sodinti greta kitų augalų, jei tai daugiametis medis ar krūmas, tik reikėtų išlaikyti atstumą. „Jei greta auga gėlės ar varpiniai augalai, galima ir šalia, tik reikia nusimatyti, kad žiemą dengiant palmę užsiklos dalis žemės ties apsiausto apatine dalimi“, – sako pašnekovė.
Moters teigimu, palmę reikėtų laistyti reguliariai tik ją pasodinus, kad gerai prigytų. Vėliau tai daryti galima retkarčiais – kai vasarą užklumpa karšti orai. „Perlaistyti nereikėtų, nes palmės nemėgsta užmirkti“, – įspėja Sandra.
Palmės Lietuvoje populiarėja
Palmėmis prekiaujanti pora Kanapinę šiurkštuolę siūlo nuo 3,5 metro, o Didžiąją jubėją – maždaug nuo metro.
Paklausta, kokio dydžio palmės gali užaugti, Sandra sako, kad šiltesnėje šalyje palmės ūgis gali siekti ir 12 metrų. Tačiau mūsiškėje, kur saulė ir šiluma nelepina tiek dažnai, kaip norėtųsi, palmės per metus paauga apie 5 cm.
Kokia palmės gyvavimo trukmė? „Palmė, kaip ir kiekvienas augalas, gali gyventi ir trumpai, ir labai ilgai – tai priklauso nuo augimo sąlygų ir priežiūros. Gali sulaukti 40-ies, o gal net ir 100 metų.
Noriu atkreipti dėmesį, kad palmės labai nemėgsta užmirkimo, todėl, kaip jau minėjau, būtinas geras drenažas, kur vyrauja sunkus dirvožemis, nes užmirkusi palmė neišgyvens“, – paaiškina pašnekovė.
Žmonės tikrai išsiilgę naujovių, o gal ir pasiilgę atostogų, perka palmes, nori jas auginti savo kiemuose.
Šios palmių rūšys žydi geltonais žiedais. Tiesa, bananai ant jų neauga. Tačiau Sandra ir Aidas siūlo ir bananmedžių, kuriems, pasak pašnekovės, suteikus tinkamas sąlygas galima sulaukti ir derliaus.
Pasiteiravus, ką pastebėjo per beveik metus, kai ėmėsi šio verslo, ar palmės populiarios mūsų krašte ir ar žmonės jas perka, verslininkė tvirtina, kad dėmesio šie augalai tikrai sulaukia.
„Žmonės tikrai išsiilgę naujovių, o gal ir pasiilgę atostogų, perka palmes, nori jas auginti savo kiemuose“, – pastebi Sandra.
Internetinėje parduotuvėje nurodyta, kad palmės kaina siekia nuo 300 iki 700 eurų. Paklausta, kas lemia kainą, pašnekovė sako, kad ji priklauso nuo kamieno aukščio, storio ir pačios palmės išvaizdos.
