Norint rasti idėjų, reikia padirbėti
„Piešiniai yra tarsi komunikacijos būdas – anksčiau man buvo sunku komunikuoti žodžiais, manyje buvo per daug emocijų, chaoso, vidinių išgyvenimų, todėl teko galvoti, kaip su tuo susigyventi“, – apie pirmųjų iliustracijų įkvėpimo šaltinį pasakoja Ringailė, pripažįstanti, jog piešimas yra meditacija, kurios metu pamiršta viską, kas vyksta aplink, ir susikoncentruoja tik į detales.
Anot merginos, jai augant keitėsi ir idėjos. Pralaužusi bendravimo ledus, išmokusi laisviau komunikuoti, Ringailė įkvėpimo pradėjo ieškoti žmonėse, kelionėse, muzikoje, gamtoje. Tačiau nustojus iliustracijose perteikti savo vidinius jausmus, dažniau tenka susidurti su nežinojimu, ką piešti.
„Dabar idėjų randu visur, kur jų ieškau, – įkvėpimas pats savaime neateina, - tvirtina ji. - Visada stengiuosi galvoti, ko dar nepiešiau, ką norėčiau parodyti žmonėms. Kai pradedi tų idėjų ieškoti, jų randi tiek daug, kad, žiūri, jau ir laiko neužtenka joms visoms įprasminti.“
Siuvinėjimas tapo lygiagrečiu piešimui pomėgiu
Siekdama piešiniams suteikti tolimesnį gyvenimą, Ringailė prisiminė seną vaikystės pomėgį – siuvinėjimą. Dažniausiai menininkė savo iliustracijas perkelia ant medžiaginių maišelių ir drabužių, kartais pabando piešti ant batų.
Nenorėjau dėti spausdintų paveikslėlių ant drabužių ir suktis tokiame versle, nes tuo užsiima tikriausiai kas antras Vilniaus gyventojas.
„Pradėjusi kelti darbus į socialinius tinklus, gavau nemažai komplimentų, žmonės ėmė klausinėti, ar galima įsigyti. Taip pradėjau galvoti, ką galėčiau daryti: nenorėjau dėti spausdintų paveikslėlių ant drabužių ir suktis tokiame versle, nes tuo užsiima tikriausiai kas antras Vilniaus gyventojas. Labai norėjau padaryti kažką kitokio, artimesnio sau“, - sako mergina.
Mergina pasakoja, kad mokantis siuvinėjimas atrodė sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas, tačiau dabar jis yra malonus bei raminantis. Ilgiausiai siuvinėti drabužį Ringailei teko 150 valandų – tuo metu dirbdavo nuo 8 ryto iki 18 valandos vakaro.
Įkvėpimą filmuko kūrimui rado dainoje
Filmukus pamažu kurti bandanti Ringailė pasakoja, kad iš pradžių jų trukmė siekė vos kelias sekundes – tai buvo tarsi judantys paveikslėliai. Juos kūrėja vieną ant kito piešia eskizų knygelėje, tuomet nufotografuoja ir programa sumontuoja judantį objektą.
Neapleisdama minties sukurti bent minutės trukmės filmuką, Ringailė tą padaryti ryžosi praeitą rudenį – truko apie 2–3 savaites.
„Šito filmuko įkvėpimas atėjo iš dviejų žodžių, išgirstų dainoje. Ilgą laiką neturėjau idėjų, apie ką galėčiau kurti, tad tiesiog klausiausi daugybės dainų ir ieškojau kažko, už ko galėčiau užsikabinti. Pakako išgirsti vos porą žodžių, kurie mane įkvėpė“, – apie idėjų paiešką kūrybai atskleidė mergina.
Kelionėmis stengiasi įkvėpti kitus žmones
Pokalbio metu Ringailė užsimena ir apie pomėgį keliauti. Šiuo metu laiką Šveicarijoje leidžianti mergina pasakoja, jog aistrą kelionėms vaikystėje įdiegė tėvai. Būdama paauglė, kartu su drauge Ringailė stengdavosi keliauti naudodamasi ekskursijų paslaugomis, kadangi savarankiškai mergaičių į užsienį niekas neišleisdavo.
„Vėliau, sulaukusi 16 metų, pradėjau siekti modelio karjeros, tad jau tokio amžiaus turėjau pirmą savarankišką kelionę į Kiniją – joje esu buvusi 9 kartus, – kelionių pradžią atskleidžia Ringailė. – Iš kitų modelių dažniausiai išsiskirdavau tuo, kad pasibaigus darbo kontraktui, aš paprašydavau, jog man leistų dar kurį laiką pakeliauti po Aziją.“
Būtent pradėjusi keliauti, Ringailė išmoko bendrauti su aplinkiniais. Iš pradžių sunkiai bendrą kalbą su žmonėmis radusi mergina prisimena, jog būdama viena užsienyje neturėjo, kur dingti, – teko išmokti reikšti mintis, suprasti žmones.
Tarsi kelionių dienoraštį ji rašo socialiniame tinkle „Instagram“, kuriame publikuoja nuotraukas iš kelionių ir stengiasi jas aprašyti: „Dažniausiai rašau apie Aziją, nes daugeliui ji yra dar pakankamai nepažintas kraštas. Noriu papasakoti žmonėms, ką aš patiriu, įkvėpti juos keliauti. Įkelti nuotrauką į paskyrą yra lengva, tačiau jos aprašymas reikalauja daugiau pastangų.“
Menininkė prisipažįsta, kad įvykus bendravimo lūžiui, jis atsispindėjo ir jos kūryboje. Pradėjusi daugiau bendrauti ir įgijusi pasitikėjimo savimi, dėl sumažėjusių vidinių išgyvenimų įkvėpimo mergina dabar ieško ne tik savyje, bet ir aplinkoje.
