Černobylio katastrofa susidomėjo atsitiktinai
Pasak Rasos, Erdeina taip pat sukūrė daugybę eilėraščių, dalyvauja įvairiose mokyklos veiklose, yra gabi mokslui, kalboms, menui, muzikai: „Aš visada ją skatinu tobulėti ir didžiuojuosi.“
Keturiolikmetė Erdeina Jasiliūnaitė mokosi Marijampolės rajone, Sasnavos pagrindinėje mokykloje, aštuntoje klasėje. Šiuo metu visą Erdeinos laisvą laiką užima rašymas – ji rašo knygą, kurioje pasakoja apie Pripetėje gyvenančią mergaitę ir tą laiką, kai Černobylio atominėje elektrinėje sprogo reaktorius.
Pripetės gyventojai, galvodami, kad laikinai, iš savo namų ir miesto išėjo 1986 metų balandžio 27 dieną 14 valandą po priimto sprendimo evakuoti visą miestą.
Sprogus reaktoriui knygos herojė ieško sprendimų, kaip nepalikti savo miesto.
„Ir ji su šeima turėjo tą miestą palikti, susidūrė su daug sunkumų. Sprogus reaktoriui knygos herojė ieško sprendimų, kaip nepalikti savo miesto. Ji negali jo palikti, nes čia gimė ir užaugo. Todėl bando sugalvoti planą“, – taip apie savo knygą „Černobylio karalienė“ sako pati keturiolikmetė.
Beje, Černobylio karaliene draugai vadina ir ją pačią – dėl to, jog Erdeina itin domisi Černobylio katastrofa.
Šia tema Erdeina susidomėjo visiškai atsitiktinai, kai su mama važiavo į Vilnių ir laikraštyje atrado straipsnį šia tema. Dabar ji yra perskaičiusi jau daugybę informacijos ir knygų tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. Kiek vėliau gimė mintis rašyti knygą. Ją Erdeina ketina užbaigti maždaug per du mėnesius. Žinoma, norėtų, kad ji neliktų tik rankraštis, o būtų galima išleisti. Tačiau tai – ir finansiniai klausimai.
Norėtų nuvykti į Pripetę
Erdeina labai norėtų nuvažiuoti į Pripetę – miestą, kuriame gyvena jos knygos herojai.
E.Jasiliūnaitė sako, kad jos šeimoje rašančių žmonių nėra, o ji pati kūrybiškumo semiasi ir iš fantastinių serialų. Mat rašant knygą fantazijos tikrai reikia.
Tiesa, kol kas savo rašomą knygą ji yra davusi paskaityti tik močiutei – niekam daugiau nedrįsta. Rašymui E.Jasiliūnaitė skiria vakarus – kada baigti visi namų darbai ir ruoša namuose.
„Eilėraščius rašau nuo pirmos klasės. Dar pamenu, kai, būdama visai maža, kieme turėjau kelias drauges. Parašydavau maždaug 10 puslapių knygą ir duodavau mergaitėms paskaityti. Dar mokiau jas kurti eilėraščius, kitus kūrinius“, – sakė Erdeina.
Savarankiškai išmoko rusų kalbą
O štai rusų kalbą išmoko pati, norėdama suprasti animacinius filmukus. Mokykloje rusų kalba jai taip pat sekasi puikiai, gerai mokosi ir anglų, lietuvių kalbas.
Tačiau baigusi mokyklą ji visgi svajoja ne apie kalbų ar kitas humanitarines studijas, o teisę – norėtų tapti advokate.
Ištrauka iš E.Jasiliūnaitės knygos „Černobylio karalienė“ (iš skyriaus „Melas“)
Diana ir Nastia išėjo į biblioteką, norėjo sužinoti, kas ta radiacija. Pasiekusios biblioteką įėjo į vidų.
– Laba diena, gal turite knygą apie... apie radiaciją? – dvejodama paklausė Diana.
– Laba diena, mergaitės... Nėra tokios knygos, išvis nėra jokios radiacijos... – atsakė bibliotekininkė Ina Petrovna, visai jaunutė, susikėlusi plaukus į viršų, gražiais akiniais, maloniai šypsodamasi.
– Nėra? Kaipgi gali nebūti? – pritrenkta atsakymo paklausė Nastia.
– O kodėl turėtų būti? – sėsdama ant kėdės ir nusiimdama akinius atsakė bibliotekininkė.
– Eime, Nastia! – pasakė Diana, tempdama prieš save stovėjusią Nastią už rankos.
Tuo tarpu bibliotekininkė atsidarė stalčių, pasikuitė ir nieko neradusi sušuko:
– Mergaitės! Grįžkit!
Buvo čia tokių knygų apie radiaciją, bet jas išvežė.
Nastia ir Diana apsisuko ir atbėgo, akyse matėsi baimė ir susidomėjimas.
– Taip... – vartydama knygelę pasakė bibliotekininkė. – Buvo čia tokių knygų apie radiaciją, bet jas išvežė... Sakė, jog negali jų būti bibliotekoje.
– Ačiū! Bet gal žinote jūs ką nors apie radiaciją? – mandagiai paklausė Diana.
– Radiacija tai spinduliuotė, kuri sukelia vėžį, skydliaukės ir kitas ligas. Sako, kad mes neturime tokio organo, kuris jaustų radiaciją. Gavus daug radiacijos kūnas pajuoduoja. Tai viskas, ką žinau.
Diana ir Nastia padėkojo, tačiau bibliotekininkė pridūrė:
– Eikit namo, lauke nesaugu.
Mergaitės išėjo. Lauke atsidavė metalo kvapu, po gatves važinėjo bauginantys sunkvežimiai. Nastia nusprendė pabūti pas Dianą namuose. Tik įėjus į Dianos namus, jos pamatė Nastios mamą Tanią ir Dianos tėvus, kurie atrodė nepatenkinti.
– Sveikos, mergaitės! – gurkšnodama kavą pasisveikino Nastios mama Tania.
– Laba diena, Tania, – pasisveikino Diana.
– Kur buvot?! – piktai paklausė Dianos tėtis.
– Mes buvom... – nesugalvojo Diana, kur jos galėjo būti.
– Mes buvom pas Nadią! – įsiterpė Nastia.
– Nemeluokit! Buvot bibliotekoje, skambino bibliotekininkė Ina Petrovna, sakė, jog Vitnovičių ir Avstanavičių mergaitės laksto gatvėmis, kai oras užterštas, ir ieško mokslinių knygų, – piktai pareiškė Nastios mama.
– Oras visai neužterštas! – pasakė įpykusi Nastia.
– Nesiginčyk, – patarė Diana.
Diana pasižiūrėjo į sieninį laikrodį, kuris rodė 13-ą valandą ir 20 minučių.
– Ačiū už kavą, bet mums jau laikas eiti namo, – pasakė Tania.
***
„Talentingi vaikai“ – 15min projektas apie gabius, išskirtinių talentų turinčius vaikus.
Jei auginate talentus, praneškite apie juos 15min komandai, pildykite anketą, ir mes apie jų gebėjimus ir įkvepiančias istorijas pranešime visai Lietuvai. Anketą rasite čia.