Vienas populiariausių vaikų žaislų – Huggy Wuggy
Jei turite vaikų, tikriausiai jau girdėjote vardą Huggy Wuggy – tai naujas populiarus personažas. Tiesa, jis nėra vienas iš žinomų superherojų – Huggy Wuggy yra monstras iš populiaraus siaubo žaidimo „Poppy Playtime“, skirto suaugusiesiems. Šis personažas pavergė net ir mažiausius vaikus, o tai glumina, turint omenyje, koks jis baisus, rašoma „Forbes“.
Huggy Wuggy nėra tas personažas, kurį dauguma tėvų norėtų rodyti savo vaikams, bet žaislo populiarumas užtikrina, kad jis greičiausiai atsiras rekomendacijų algoritme, nes itin greitai išplito tokiuose kanaluose kaip „Youtube“.
Tačiau nėra pateikta jokių įrodymų, kurie būtų susiję su pačiu žaidimu. Veikiau dėl darželių ir mokyklų vadovų įspėjimų buvo pateikta klaidinga informacija apie žaidimo turinį ir galimą poveikį vaikams.
Daugiausia panikos kilo dėl susijusio „TikTok“ ir „Youtube“ sukurto turinio, kuriame žaidimo veikėjai vaizduojami nerimą keliančiuose scenarijuose. Viename tokių vaizdo įrašų buvo daina „Free Hugs“ (liet. „Nemokami apkabinimai“), kurios žodžiai skamba taip: „Cause I could just hug you here. Forever, forever. Till you breathe your last breath“ (liet. „Nes aš tiesiog galėčiau tave apkabinti. Amžinai, amžinai. Kol paskutinį kartą įkvėpsi“).
Jei tėvai savo vaikų prietaisuose neužtikrins griežtos tėvų kontrolės, Huggy Wuggy tikriausiai anksčiau ar vėliau pasirodys jų ekranuose. Net jei žaislo nėra namuose, apie jį turbūt kalbama žaidimų aikštelėse, nes vaikai keistai žavisi šiuo padaru, o turinio kūrėjai naudojasi jo populiarumu – parduodami net nestandartiniai Huggy Wuggy, pavyzdžiui, kaip pliušiniai žaisliukai prieš miegą.
Kai kurie suaugusieji mano, kad šis personažas buvo sukurtas piktavališkai, siekiant paskatinti smurtą, o jo vardas ir žaislo išvaizda – būdas praslysti pro budrią algoritmo akį ir išplauti vaikų smegenis.
Vis dėlto didžioji dalis baisaus ir smurtinio turinio, kuriame rodomas Huggy Wuggy, nėra skirta vaikams, nes šis personažas iš pradžių buvo sukurtas suaugusiesiems gąsdinti – jo populiarumo tarp mažų vaikų ir plitimo internete „Poppy Playtime“ kūrėjai negalėjo numatyti.
Įkvėpė „Poppy Playtime“ žaidimas
Pats žaidimas – tai bauginanti patirtis, skirta sujaudinti ir išgąsdinti. ESRB (savireguliavimo organizacija, kuri JAV ir Kanados vartotojams skirtiems vaizdo žaidimams suteikia amžiaus ir turinio reitingus) jį įvertino kaip tinkamą 13 metų amžiui, o PEGI (Europos vaizdo žaidimų turinio vertinimo sistema) – kaip tinkamą 12 metų vaikams, rašoma „Forbes“.
Vienoje įtemptoje scenoje žaidėjo veikėją persekioja pabaisa per tamsias ventiliacijos angas. Kitur ant veikėjo numetama sunki dėžė, dėl kurios jis iš aukštai nukrenta. Ant kai kurių vamzdžių, į kuriuos jis krisdamas atsitrenkia, pasirodo kraujas.
Pabrėžiama, kad tai taikoma pačiam žaidimui, o ne bet kokiam gerbėjų sukurtam turiniui. Yra pasirodę neoficialių gerbėjų sukurtų žaidimo versijų, kurios nepatenka į ESRB ar PEGI taikymo sritį, nes tai yra naudotojų sukurtas turinys.
Tikrasis pavojus yra tas, kad istorijos apie „Poppy Playtime“ ir Huggy Wuggy personažą tapo nekontroliuojamos. Jau pasirodė pranešimų, kuriuose norima susieti baisųjį personažą su vaikų šokinėjimu pro langus ar kvėpavimą sulaikančiais žaidimais aikštelėse.
„Žaidimas nebuvo sukurtas siekiant orientuotis į kokią nors konkrečią auditoriją. Turėkite omenyje, kad tai buvo pirmasis mūsų studijos sukurtas žaidimas, ir pagrindinis mūsų prioritetas buvo sukurti kažką, ką mums patiems būtų malonu žaisti. Be to, mums labai svarbu, kad bet koks mūsų turinys patiktų įvairaus amžiaus auditorijai.
Mūsų tikslas buvo tiesiog įkvėpti ir linksminti visus, kurie nusprendė žaisti šį žaidimą, – teigia bendrovės „Enchanted Mob“, sukūrusios žaidimą „Poppy Playtime“, prezidentas ir generalinis direktorius Zachas Belangeris.
– Didžioji dauguma ginčų, kuriuos matome dėl mokyklų įspėjimų apie Huggy Wuggy personažą, yra visiškai neteisingi arba labai perdėti. Internete skaitėme, kad Huggy Wuggy šnabžda baisius dalykus į ausį, tačiau visi, kurie iš tikrųjų žaidė „Poppy Playtime“, žino, kad Huggy Wuggy pirmame skyriuje net neturi balso.“
Didžioji dauguma ginčų, kuriuos matome dėl mokyklų įspėjimų apie Huggy Wuggy personažą, yra visiškai neteisingi.
Vieno iš populiariausių gerbėjų turinio kūrinių autorius Igoris Gordijenko dainą parašė įkvėptas žaidimo „Poppy Playtime“ istorijos ir pasakojimų apie Huggy Wuggy.
„Pagalvojau, kad būtų kūrybiška paimti originalią melodiją, kurioje minimas amžinas apkabinimas, ir paversti ją akivaizdžiai grėsmingesne versija, kad ji labiau atitiktų jo naują grėsmingą personažą, atsiradusį po žaidimo, – sako I.Gordijenko.
– Kaip tėvas, visiškai suprantu susirūpinimą. Sąmoningai nesukūriau dainos, kad išgąsdinčiau mažus vaikus. Tai daina, sukurta pagal pabaisą iš nepriklausomo siaubo žaidimo „Poppy Playtime“, skirto paaugliams ir vyresniems. Mano vaizdo įrašas skirtas tai pačiai auditorijai.“
Mamų nuomonės dėl žaislo išsiskiria
Paulina Melinauskaitė Huggy Wuggy žaislą taip pat pamatė ne pirmą kartą, kai jos 5 metų vaikas paprašė, kad jį nupirktų. Visgi iki tol didelio dėmesio atkreipusi nebuvo, nes, kaip pati sako, nežinojo, kas tai yra.
„Paklausiau vaiko, iš kur apie jį žino, atsakė, kad kiti atsinešė į darželį. Vėliau „Youtube“ pamatėme vaizdo įrašą, kaip žaidime reikia nuo jo pabėgti. Aišku, tai yra siaubo žaidimas, bet mes nieko gąsdinančio nepastebėjome. Mačiau, kitos mamos kalba apie animacinį filmuką, tačiau mes nežiūrėjome, nežinau, kas ten.
Turime du tokius žaislus – mergaitę Kissy Missy ir berniuką. Taip pat megztinį su žaislo atvaizdu – dantų nesimato, yra tik šypsena, – portalui 15min pasakoja mama. – Tik spėk sekti visas žaislų naujienas.“
Paulina Huggy Wuggy priskiria tiesiog paprastam žaislui neakcentuodama to, kad šis yra baisus. Mama atkreipia dėmesį, jog ir anksčiau kai kurie žaislai būdavo gąsdinantys.
„Anksčiau namuose būdavo madinga kabinti raganas, kur suploji ir jos groja – tai irgi buvo baisu, – prisimena P.Melinauskaitė. – Tikiu, vaikai yra žaidę tą žaidimą, o vėliau sapnuoja košmarus.“
Nors Paulinos vaikas prašė, kad mama nupirktų žaislą, ir kurį laiką juo itin domėjosi, dabar šis, anot jos, tik renka dulkes.
„Galbūt reikalas nėra per daug išpūstas, jei vaikai tikrai yra įnikę į žaidimą. Kadangi nesusidūriau, kokio baisumo jis yra, negaliu pakomentuoti. Mes Huggy Wuggy naudojame tik kaip žaislą“, – sako P.Melinauskaitė.
Galbūt reikalas nėra per daug išpūstas, jei vaikai tikrai yra įnikę į žaidimą.
Vis dėlto 4 metų dukrą auginanti Edita Česiulienė laikosi priešingos nuomonės. Jos įsitikinimu, Huggy Wuggy žaislo iš viso neturėtų būti rinkoje.
„Apie šį žaislą atsitiktinai išgirdau „TikTok'e“. Ten rusakalbė moteris savo filmuką skyrė tėvams – norėdama parodyti intarpus, juos vertė ir komentavo. Užteko kelių epizodų, kad susidaryčiau įspūdį. Ypač išgirdus dainos tekstą, kuris skambėjo maždaug: „Aš noriu tavo kraujo. Ateinu tavęs žudyti“, – pasakoja mama.
Editos dukrai pamačius žaislą turguje, E.Česiulienė jį nupirkti atsisakė. Tuo metu ji jau žinojo Huggy Wuggy prasmę.
„Paklausiau dukros, kokia žaislo šypsena – linksma ar pikta. Ji atsakė, kad pikta. Tuomet pasiteiravau, ar jai malonu apkabinti, kai jis yra piktas. Atsakė, jog ne. Abi nusprendėme, kad žaislai turi būti linksmi, – prisimena mama. – Iš kitų vaikų žaislų neatimsiu, jei tėvai perka, bet mūsų namuose jų nebus.“
Edita mano, kad, kol vaikai nežaidžia žaidimo ir nežiūri filmuko, tol neigiamos įtakos nebus.
„Tik pats žaislas vizualiai yra nepatrauklus, – sako E.Česiulienė. – Vis dėlto turėdami žaislą, vaikai dėl smalsumo gali įsijungti filmuką. Net nemokantis rašyti mažametis geba pasileisti bet kokią vaizdo medžiagą balsu – pasakius Huggy Wuggy, išmeta daugybę įrašų. Vien melodija yra kaip siaubo filme, kelia įtampą ir baimę, o kur dar vaizdai.“
Darželyje susiduria su tokių žaislų bumu
Kauno rajono darželyje su 4–6 metų vaikais dirbanti ikimokyklinio ugdymo specialistė Agnė Zakarevičienė teigia, kad jos grupėje Huggy Wuggy ir Kissy Missy žaislai šiuo metu yra itin populiarūs.
„Visi juos nešasi: berniukai – mėlynus, mergaitės – rožinius. Taip pat prašo atspausdinti monstriukus, kad galėtų spalvinti. Vėliau vieni kitus su jais gąsdina žaisdami – ateina personažas iš nugaros ir skleidžia garsus“, – pasakoja A.Zakarevičienė.
Specialistė neslepia, jog dalis vaikų, kurie šių žaislų neturi, jų bijo, atėję guodžiasi, kad juos išgąsdino.
„Vaikams taip su jais linksma, kad kartais pačiai neramu“, – sako A.Zakarevičienė.
Auklėtojos nuomone, vaikams tokius žaislus perkantys tėvai turėtų pasidomėti jų kilmės istorija. Kaip teigia specialistė, mažamečiai nesupranta, iš kur šie žaislai atsirado, o aiškinti nesinori, kad neprisigalvotų dar basesnių žaidimų ir gąsdinimų.
„Kalbėjome su tėvais, jog nėra gerai, kad vaikai juos nešasi, nes grupėje yra jautresnių mažamečių. Tačiau jie sako, jog vaikai labai nori neštis ir ryte verkia, jei neleidžia“, – pasakoja A.Zakarevičienė.
Jie sako, jog vaikai labai nori neštis ir ryte verkia, jei neleidžia.
Dalis ugdymo įstaigų jau uždraudė vaikams atsinešti šiuos žaislus, o specialistė tokį sprendimą vertina teigiamai.
„Tai yra individualus kiekvienos įstaigos sprendimas – negaliu pati nuspręsti, ką leisti neštis ir ko ne. Vis dėlto pagirtina, kad yra tokių, kuriose nuspręsta visose grupėse įvesti bendrą tvarką ir tokių žaislų neleisti“, – teigia A.Zakarevičienė.
Psichologė baisumo Huggy Wuggy žaisle nemato
Psichologės Sonatos Vizgaudienės teigimu, Huggy Wuggy žaislas pernelyg nesiskiria nuo kitų, esančių rinkoje, o ir nėra ypač baisus.
„Savo išvaizda jis yra pliušinis, minkštas, galima mielai laikyti, – pastebi S.Vizgaudienė. – Monstriukų juk būna įvairių – vien animacinių filmukų su jais kiek yra.“
Vis dėlto psichologė pataria tėvams atkreipti dėmesį į žaislo kilmę. Jos nuomone, neretai vaikai jos nežino, todėl to paaiškinti visiškai nebūtina.
„Vaikas mato madingą žaislą, kurį į darželį ar mokyklą atsineša draugai. Jam tiesiog svarbu irgi turėti tokį žaislą, – aiškina S.Vizgaudienė. – Vaikams iki 6–7 metų nereikėtų aiškinti apie Huggy Wuggy kilmę. Iš esmės, tokio amžiaus vaikai neturėtų savarankiškai prie kompiuterio ar telefono ieškoti informacijos – tėvams reikėtų stebėti, ką jie daro internete. Nerodykite žaidimo, nes gali per daug sujautrinti vaizduotę, mažamečiams kils klausimų, į kuriuos bus sunku atsakyti.
Vyresni vaikai tam tikra prasme maitinasi siaubo istorijomis – jo elementų yra nemažoje dalyje žaidimų. Šis žaidimas nėra toks išskirtinis, kad vaiko psichika negalėtų pakelti. Siaubo istorijos tam ir skirtos – vaikai saugioje aplinkoje iš šiurpuliuko patiria malonumą, o tuo pačiu bet kada gali įrašą išjungti. Labai rekomenduotina vėliau tai, ką matė, aptarti su tėvais.“
Šis žaidimas nėra toks išskirtinis, kad vaiko psichika negalėtų pakelti.
Anot psichologės, kiekviena šeima pasirenka, kokius žaislus pirkti vaikams, o tėvai gali turėti savo nuomonę. Tačiau specialistė įsitikinusi, kad šis žaislas nėra siaubingas ir nereikia nepirkti dėl to, nes gali išprovokuoti nerimą, baimę.
„Dabar vaikus labai norime auginti po gaubtu ir apsaugoti nuo viso pasaulio. Tėvai negali to padaryti. Yra sveika saugoti atžalas nuo realių dalykų, bet reikėtų pasižiūrėti, ar galime kurti psichologines šiltnamio sąlygas. Gyvenimo eigoje vaikas turi išmokti tvarkytis su baime. Siaubo istorijos, žaislai, išprovokuojantys žaidimus, kurie sukelia nerimo, padeda normalizuoti jausmus – man yra šiurpu, bet mokausi, kaip su tuo susidoroti.
Kartą į mane kreipėsi vaikų turinti moteris, su kuria ilgai diskutavome. Lietuvių liaudies pasakose yra labai daug siaubo, tačiau nuo senų senovės žmonės taip pratinosi prie gyvenimo realybės, kuri ne visada yra graži. Ji klausė manęs, kaip taip galima, reikėtų tokias istorijas uždrausti, nes mokykloje auklėtoja jų paskaitė, o vaikas sunerimo.
Bandžiau ištransliuoti, kad tai yra normalu ir mokytoja niekaip nenusikalto. Jeigu vaikas patyrė nemalonių jausmų, jam tiesiog reikia padėti su tuo susitvarkyti. Taip mokome vaikus gyventi“, – teigia S.Vizgaudienė.
Kaip sako psichologė, net žaidimų atkartojimas nereiškia nieko blogo – tuo metu vaikas savo viduje integruoja įvairius vaidmenis, kai kurį laiką pabūna geriečiu, o truputį – blogiuku.
„Saugioje aplinkoje ir žaidimo forma tai daryti yra sveika. Vaikai žaidžia, normalizuoja jausmus, o tuomet viskas baigiasi. Jeigu ką nors uždraudžiame, atžala turi nepatenkintą vidinį poreikį – atrodo, norėčiau pabūti blogiuku, pasijausti jo kailyje, bet man neleidžia.
Vaikas vis tiek norės pabandyti. Kuo jis, būdamas mažas, daugiau įvairių dalykų pabando, išdykauja, tuo sveikesnis auga ir tampa mūsų norimu normaliu žmogumi“, – šypsodamasi sako S.Vizgaudienė.
