Kaip rašo spring.org, dar 1950-aisiais psichologas Lewisas Termanas, ilgus metus skyręs intelekto vystymosi problemoms, priėjo prie išvados, jog aukštas IQ (intelekto koeficientas) ne visuomet džiugina akinamais pasiekimais.
Per daugiau nei pusę amžiaus psichologijos ir neurologijos mokslas stipriai pasistūmėjo, analizuodamas aukšto intelekto pliusus ir minusus. Štai įdomiausi kelerių metų duomenys.
Problemos dėl psichinės sveikatos
Psichikos sutrikimai – tai kaina, kurią žmonija moka už aukštą intelektą, tokią išvadą padarė britų psichologai. Tyrėjai, vadovaujami Danielio Smitho iš Glazgo, ilgą laiką stebėjo 2000 žmonių grupę, kurių amžius – nuo 8 iki 22-23 metų, ir išaiškino, kad kuo aukštesnis žmogaus intelekto koeficientas vaikystėje, tuo daugiau galimybių, kad jaunystėje jam pasireikš bipoliarinis sutrikimas.
Paskelbus šias žinias, vėl įsiplieskė diskusijos apie tai, ar yra koks ryšys tarp intelekto, kūrybingumo ir psichikos sutrikimų. Dar anksčiau mokslininkų iš įvairių šalių grupė padarė išvadą, kad ryšys tarps intelekto lygio ir psichikos sutrikimų gali būti paaiškinama evoliucijos procesų. Intelekto vystymasis susijęs su genų mutacijomis, tačiau tos pačios mutacijos “kaltos” ir dėl padidėjusios psichikos susirgimų rizikos.
Nerimas
Aukšto intelekto žmonės yra labiau linkę nerimauti nei vidutinio intelekto žmonės. Tokią išvadą padarė Jeremy Kaplano vadovaujami amerikiečių neurobiologai. Gali būti, kad evoliucijoje nerimas ir intelektas formavosi lygiagrečiai. Tikėtina, kad prieš daugelį tūkstantmečių nuolatinė įtampa padėjo žmogui išlikti.
Naujos idėjos
Tačiau geroji žinia – žmonės, pasižymintys aukštu intelektu, turi daugiau galimybių pateikti naujų idėjų. Čia ir vėl gali būti kalta evoliucija, nes žmonijai reikėjo pasinaudoti gebėjimu atsisakyti stereotipų ir matyti naujus vystymosi kelius.
Kaip savo tyrime teigė psichologas Satoshi Kanazawa, žmonės su aukšto intelekto rodikliais dažniausiai būna ateistai, o politinėje arenoje linkę palaikyti liberalią poziciją. Tyrime dalyvavusių jaunų žmonių, kurie įvardijo save konservatoriais, intelekto koeficientas buvo 95, o itin liberaliais save laikusių jaunuolių IQ – 106.
Vienatvė
Tai dar vienas įdomus jau minėto S.Kanazawos ir jo bendraautorio Normano Li iš Singapūro atradimas: kuo žmonės su aukštu intelektu turi daugiau draugų, tuo žemesnis jų pasitenkinimo gyvenimu lygis. Šis tyrimas paneigia populiarų požiūrį, kad socializacija padeda jaustis laimingesniems. Toks įsivaizdavimas išties klaidingas.
„Pelėdos“ režimas
Taip pat S.Kanazawa išsiaiškino, kad žmonės, pasižymintys aukštu IQ, yra linkę keltis vėlai. Viename savo moksliniame darbe jis išanalizavo 20 745 amerikiečių paauglių miego režimą. Tie, kurių IQ buvo neaukštas, eidavo miegoti 23.41 val., o keldavosi 7.20. Paaugliai su aukštu IQ eidavo ilsėtis vėliau – 00.29 val., o keldavosi 7.52. Savaitgalio dienomis tų dviejų grupių režimo skirtumai buvo dar akivaizdesni.
Pasitikėjimas aplinkiniais
Kuo aukštesnis intelektas, tuo aukštesnis ir pasitikėjimo kitais žmonėmis lygis. Tokia išvada padaryta po visuomenės nuomonės apklausos JAV. Galbūt tai galima paaiškinti tuo, kad kuo protingesnis žmogus, tuo geriau jis perpranta kitus žmones. Be to, buvo išsiaiškinta, kad tie, kurie labiau pasitiki kitais, taip pat jaučiasi laimingesni ir yra geresnės sveikatos.
Polinkis į tinginystę
Tingūs žmonės labiau linkę į apmąstymus, teigia naujo tyrimo autoriai iš Floridos universiteto. Tiems, kurie negali nė minutės sėdėti be darbo, aktyvumas padeda pabėgti nuo į galvą lendančių minčių. Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad tie žmonės, kurie mėgsta mąstyti, svarstyti, filosofuoti, pasižymi geresne atmintimi, sugaišta daugiau laiko priimdami sprendimus ir galiausiai pasirenka geriausią variantą.