„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

11 vėžį sukeliančių cheminių medžiagų, esančių losjonuose, lūpdažiuose ir akių šešėliuose

Toksiškų medžiagų turinti kosmetika nėra šių laikų naujiena. Dar senovės graikai naudojo kosmetikai sunkiuosius metalus, o Egipto karalienės akis ryškindavo juodos spalvos švino sulfidu. Visgi faktas, kad prieš kelias savaites maskuojamose priemonėse bei „Claire‘s“ vaikiškose blizgios kosmetikos priemonėse buvo rasta pavojingo kancerogeno asbesto, primena, kad toksiškos medžiagos vis dar tyko mūsų ten, kur mažiausiai jų tikimės.
Makiažas
Makiažas / 123RF.com nuotr.

Kovo mėnesį minėtas parduotuvių tinklas savanoriškai atšaukė kai kuriuos akių šešėlius bei veido pudras, kadangi juose buvo aptikta asbesto, rašo businessinsider.com.

Taip pat JAV Maisto ir vaistų administracija prieš kurį laiką įspėjo apie pavojingą bakteriją, rastą ligoninės pacientų naudojamuose prausikliuose bei apie mikroorganizmais užkrėstus dažus, kurie naudojami tatuiruotėms.

Iš dalies šios problemos kyla, kadangi grožio produktų industrija yra beveik nereguliuojama.

Įstatymas nereikalauja, kad kosmetikos produktai ir ingredientai, išskyrus dažomąsias medžiagas, gautų atitinkamų institucijų patvirtinimą prieš patekdami į rinką.

Kai kurie toksiški ingredientai (tokie kaip asbestas) į produktus patenka netyčia gaminimo proceso metu, tačiau yra kitų toksiškų medžiagų, kurias gamintojai į produktą deda sąmoningai, kad produktas geriau įsigertų, suteiktų blizgesio, žvilgesio ar nepaliktų riebumo pojūčio.

Vida Press nuotr./Veido kremas
Vida Press nuotr./Veido kremas

Tyrimai rodo, kad chemikalai, kuriuos žmonės tepa ant savo veido ir kūno, vėliau gali pasirodyti šlapime. Kai kurie junginiai, reaguodami su kitomis organizme esančiomis medžiagomis, gali padidinti žmogaus tikimybę susirgti vėžiu arba susilpninti reprodukcines galimybes.

Tačiau vartotojams beveik neįmanoma sužinoti, kokių medžiagų yra kosmetikoje, net jeigu jie atidžiai skaito etiketes, kadangi kai kurie junginiai laikomi prekybos paslaptimi ir sudedamųjų dalių sąraše slepiasi po „parfum“ arba „fragrance“ („kvapiosios medžiagos“) priedanga.

Alecas Batisas, buvęs mokslininkas-chemikas, grožio produktų rizikos ir naudos ekspertas, kažkada gaminęs dažus kompanijai „L‘Oreal“, teigia, kad žmonės turėtų susirūpinti dėl kai kurių chemikalų muile, šampūne ir kvepaluose. Kita vertus, ne kiekviena formuluotė yra pavojinga, todėl jis priduria: „Nereikia nekęsti chemikalų. Reikia suprasti, kas tos medžiagos yra.“

Štai 11 potencialiai pavojingų ingredientų, kurie naudojami beveik visuose grožio produktuose.

Ftalatai padeda plastikui išlikti tvariam ir lanksčiam, tačiau gali sukelti vėžį.

1.Ftalatai

Anksčiau jie būdavo naudojami beveik visoje kosmetikoje, o ir dabar jų vis dar yra daugumoje kvepalų. Tyrėjai sieja šiuos plastifikatorius su reprodukcinės funkcijos ir vaikų vystymosi problemomis.

Ftalatai padeda plastikui išlikti tvariam ir lanksčiam. Jie naudojami paltų, grindų, plaukų lako, nagų lako, kvepalų, losjonų, šampūno, maisto įpakavimo priemonių, žaislų ir daugelio kitų dalykų gamyboje, tačiau sveikos specialistai įsitikinę, kad ftalatai gali sukelti vėžį, taip pat yra įrodymų, kad chemikalas gali sujaukti reprodukcinę funkciją ir vaiko vystymąsi.

Savo tinklapyje JAV Maisto ir vaistų administracija skelbia, kad dietilftalatas (DEP) yra „ftalatas, vis dar plačiai naudojamas kosmetikoje“, todėl A.Batisas pataria prieš miegą visą kosmetiką ir kvepalus nusiplauti. „Mes nežinome, koks poveikis bus ilgainiui, todėl turime būti protingi“, – teigia jis.

2. Parabenai

Jie taip pat dažnai randami šampūnuose, skutimosi kremuose, drėkikliuose ir kitoje kosmetikoje. Šie chemikalai turi apsaugoti nuo bakterijų ir pelėsio, tačiau vis dar neaišku, kaip jie veikia žmogaus sveikatą, net juos naudojant mažais kiekiais.

Dauguma kosmetikos gamintojų pradėjo gaminti produktus „be parabenų“, tačiau A.Batisas mano, jog tai nereiškia, kad šie produktai yra geresni. „Jie naudoja kitus konservantus, pavyzdžiui, metilchlorizotiazolinoną ir giminingus junginius, taigi parabenus keičia jau įrodytu alergenu“, – teigia ekspertas.

Dažnas alergenų naudojimas gali sudirginti ir sausinti odą, sukelti raudoną bėrimą.

Vida Press nuotr./Įsielektrinę plaukai
Vida Press nuotr./Įsielektrinę plaukai

3. 1,4 dioksanas

Šis pavojingas chemikalas ne tik sąmoningai dedamas į kosmetiką – jis gali būti kosmetikos gamybos proceso dalis.

Pasak JAV Maisto ir vaistų administracijos, 1,4 dioksanas yra „potencialus kancerogenas“. Jis dažnai dedamas į grožio produktus, kuriuose yra dezinfekatorių, putų, stabilizatorių ar tirpiklių.

Minėta įstaiga gamintojams rekomenduoja naudoti vakuumo techniką, kad būtų išvengta jų produktuose medžiagos, galinčios sukelti vėžį. A.Batiso manymu, tai teisingas patarimas: „Gamybos procesas turėtų būti standartizuotas – visi gamintojai turėtų naudoti vakuuminę techniką. Taigi kai kurios iš esamų problemų turi labai paprastus sprendimus.“

1,4 dioksanas yra „potencialus kancerogenas“, bet dažnai dedamas į grožio produktus.

4. Talkas ir asbestas

Šių medžiagų, žinomų kaip kancerogenai, žymių „Claire‘s“ parduodamoje kosmetikoje buvo rasta du kartus. „Manęs tai nenustebino, kadangi kosmetikos gamyba nėra kontroliuojama“, – tuo metu sakė dr. Shruthi Mahalingaian, Bostono Medicinos centro ginekologė.

5. Anglies degutas

Kartais šios medžiagos randama akių šešėliuose ir plaukų dažuose, kadangi ji puikiai nudažo. Tačiau anglies deguto dažai gali suerzinti odą, o ypač sunkiais atvejais – apakinti.

Dauguma anglies deguto plaukų dažų gaminami iš naftos, tačiau jie vis tiek gali pakenkti. JAV Maisto ir vaistų administracija pataria saugoti akis nuo tokių dažų ir įspėja nedažyti jais antakių ir blakstienų.

6. Formaldehidas

Nagų kietikliuose ir nagų lakuose yra formaldehido, o kai kurie plaukus glotninantys produktai karštyje išskiria formaldehido dujas. Tarptautinė Vėžio tyrimų agentūra formaldehidą klasifikuoja kaip kancerogeną.

Dėl šios priežasties Darbo saugos ir sveikatos administracija pataria kirpykloms pasirūpinti adekvačia ventiliacija ir galbūt net aprūpinti darbuotojus respiratoriais:

„Grožio produktų kompanijos teigia, kad dabar jos gamina ir parduoda produktus, neturinčius formaldehido. Renkantis juos galima pašalinti formaldehido įkvėpimo riziką. Tačiau atkreipkite dėmesį į tai, kad jeigu produkto sudėtyje nėra formaldehido, formalino ar metileno glikolio, tai nereiškia, kad jame nėra kitų pavojingų medžiagų.“

Nagų kietikliuose ir nagų lakuose yra formaldehido, o kai kurie plaukus glotninantys produktai karštyje išskiria formaldehido dujas.

7. Triklozanas

Tai medžiaga, skirta sustabdyti bakterijų dauginimąsi. Jos yra kai kuriose dantų pastose, antibakteriniuose muiluose ir kūno prausikliuose. Mokslininkai vis dar tiria triklozano poveikį, tačiau yra įrodymų, kad jis gali neigiamai veikti skydliaukės veiklą, o ji reguliuoja medžiagų apykaitą ir padeda vaikams augti bei vystytis.

8. Švinas

Švino žymių randama lūpdažiuose bei kai kuriose tradicinėse akių kontūravimo priemonėse. Kai kuriuose jų, pasak JAV Maisto ir vaistų administracijos, švino yra tiek daug, kad jų nederėtų naudoti. Paprastai šių produktų negalima įsigyti JAV ar didžiojoje Europos dalyje, tačiau minėti produktai patenka į rinką iš trečiųjų šalių.

Švinas yra neurotoksinas, pažeidžiantis smegenis ir mažinantis intelekto koeficientą (IQ).

123RF.com nuotr./Lūpdažiai
123RF.com nuotr./Lūpdažiai

9. PEG (polietilenglikolio) junginiai

Jie pagaminti naftos pagrindu ir naudojami kosmetikoje, kad ši greičiau susigertų į odą. Pasak A.Batiso, jei gamintojai ir vartotojai pakeistų savo lūkesčius dėl to, kaip grožio produktai turi veikti, „galėtume sukurti labai gerų dalykų, kurie nesusigeria per 2 sekundes, todėl nereikėtų naudoti cheminių medžiagų, kurios paspartina susigėrimą.“

10. Sulfatai

Vadinamieji šiurkštieji muilai – dažni šampūnų ingredientai – turi blogą reputaciją. Tačiau problemų jie sukelia ne visiems. Sulfatai yra paviršinio aktyvumo medžiagų tipas – tai labai stiprus muilas. Jie gali tapti problema, jei norite, kad jūsų dažyti plaukai ilgiau išlaikytų spalvą ir gerai atrodytų.

„Žmonės moka daug pinigų, kad nusidažytų plaukus, todėl išėję iš salono jie neturėtų naudoti šampūno su sulfatais“, – sako A.Batisas.

Sulfatai yra šiurkštūs ir dėl to gali išsausėti galvos oda. Tačiau A.Batisas nemano, kad šios medžiagos turėtų atsisakyti visi: „Šampūnai su sulfatais puikiai tinka ploniems ir normaliems plaukams, kadangi dėl jų poveikio plaukai atrodo puresni.“

11. Butilintas hidroksianizolas (BHA) ir butilintas hidroksitoluenas (BHT)

Tai konservantai, dažnai naudojami lūpdažiuose ir drėkikliuose. JAV Sveikatos ir visuomenės paslaugų departamentas teigia, kad BHA yra „pagrįstai laikomas kancerogenu“. BHT galbūt saugesnis už BHA, tačiau sudėtinga būti dėl to visiškai užtikrintiems, kadangi atlikta labai mažai tyrimų.

Abi cheminės medžiagos dažnai tepamos ant lūpų ir patenka į burną. Be to, šios medžiagos naudojamos apdorotame maiste, pavyzdžiui, traškučiuose ar daržovių aliejuje, kad maisto produktai neapkarstų.

„Ar mums tikrai reikia, kad produktai galiotų 20 metų?“ – klausia A.Batisas.

Ar mums tikrai reikia, kad produktai galiotų 20 metų?

Turime labai mažai žinių, iš ko susideda kosmetika

Pasak A.Batiso, grožio industriją reikia labiau reguliuoti, o produktus turėtų tikrinti nešališki tretieji asmenys.

„Kai to nėra, tai tarsi „katės ir pelės žaidimas. Korporacijos spaudžia rinkodarininkus, kad šie didintų pardavimus, o šie daro spaudimą chemikams, kad jie sugalvotų ką nors nauja“, – teigia ekspertas.

Jis tikisi, kad industrija pagaliau labiau atkreips dėmesį į pusiausvyrą tarp saugumo ir grožio klausimų.

„Esmė ne ta, ką žmonės turėtų pirkti ir ko ne, – sako A. Batisas. – Svarbu pagarba kitam žmogui.“

Chemikalų vengimas taip pat nėra geras sprendimas

Tyrimai rodo, kad kai kurie gaminami chemikalai yra organizmą jautrinantys alergenai, o tai reiškia, kad žmonėms gali išsivystyti naujos alergijos formos į tam tikras kosmetikos priemones, kremus ar kvepalus, kuriuos jie nuolat naudoja.

Tačiau, jei produktas yra „natūralus“ arba pagamintas augalų pagrindu, tai nereiškia, kad jis yra geresnis, kadangi žmonės gali įvairiai reaguoti į bet kokius junginius – tiek natūralius, tiek sintetinius. Pavyzdžiui, ramunėlės: kai kurie žmonės yra mirtinai alergiški šiam augalui.

Gali išsivystyti naujos alergijos formos į tam tikras kosmetikos priemones, kremus ar kvepalus.

„Tiesiog reikia atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus, nes visi žmonės yra skirtingi“, – sako A.Batisas.

Jis tiki, kad grožio industrijoje nėra nekaltų: kompanijos galėtų būti atviresnės dėl to, iš ko susideda jų produktai, reguliuojančios institucijos turėtų reikalauti trečiųjų šalių testavimo, o vartotojai turėtų suvaldyti savo lūkesčius dėl to, kaip turėtų veikti grožio produktai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“