Mitas Nr. 1: Dantys keičia spalvą tik dėl netinkamos burnos higienos
Pasak pranešime cituojamos gydytojos odontologės Marijos Lazauskaitės, dantų spalvos pokyčiams įtaką daro įvairių – išorės ir vidinių – veiksnių visuma. Savaime suprantama, kad svarbiausia yra tinkamos individualios burnos higienos laikymasis, tačiau nereikėtų savęs kaltinti, jei pastebite, kad šypsena nėra tokia balta, kaip norėtųsi ar kokia buvo prieš kelis metus.
„Dantų apnašų susidarymui įtakos turi net tokie veiksniai, kaip seilių sudėtis, dantų padėtis dantų lanke, danties anatominė forma ar maisto racionas. Kalbant apie dantų spalvą, čia įtakos turi ir paciento amžius – kuo vyresnis žmogus, tuo dantys tamsesni. Mat dėl ilgainiui atsirandančių emalio įtrūkimų, susidaro palankios sąlygos kauptis dantų apnašoms. Be to, dantys tampa tamsesni dėl su amžiumi vis storėjančio dentino sluoksnio po emaliu“, – aiškina M. Lazauskaitė.
Mitas Nr.2: Profesionalią burnos higieną atlikti būtina ne kiekvienam
Šį mitą gydytoja odontologė paneigia be didelių įžangų, teigdama, kad profesionalios burnos higienos procedūra padeda išvengti dantenų uždegimo ir jų kraujavimo. Tačiau svarbiausia tai, kad ši procedūra yra pagrindinė prevencinė priemonė nuo periodonto ligų.
„Profesionalią burnos higieną atlikti būtina kiekvienam. Pacientams apnašos ant dantų kaupiasi skirtingai, priklausomai nuo individualios burnos higienos. Jei ji tinkama – profesionalią burnos higieną atlikti rekomenduojama bent kartą per metus, tačiau pastebint, kad apnašos linkusios kauptis labiau – tą daryti reikėtų kas pusę metų ar net kas tris mėnesius“, – sako M.Lazauskaitė.
Pasak gydytojos, atlikus profesionalią burnos higieną dantys gali net šiek tiek pašviesėti. Mat procedūros metu nuo dantų paviršiaus nuvalomas ne tik minkštos apnašos, bet ir paviršinis pigmentas. Žinoma, norint holivudinės šypsenos efekto, papildomai reikėtų atlikti profesionalaus dantų balinimo procedūrą.
Mitas Nr. 3: Pats didžiausias baltos šypsenos priešas – rūkymas
Praėjo tie laikai, kai rūkymą buvo galima kaltinti dėl pageltusių dantų. Gydytoja odontologė neneigia, kad, įkvepiant cigaretės dūmus ant dantų paviršiaus nusėda dervos, suteikiančios dantims gelsvą spalvą. Tad kuo dažniau rūkoma – tuo didesnė tikimybė, kad dantys gali šiek tiek pagelsti. Tačiau dantų spalvos pokyčiams didžiausią įtaką turi dervos, todėl šį poveikį sumažina jų neturintys produktai.
„Pastebiu, kad suaugę žmonės itin susierzina, kai gydytojas juos auklėja ir draudžia kažką daryti. Pavyzdžiui, kai suaugusiam žmogui pamokslaujama dėl taurės raudono vyno ar rūkymo. Tokie draudimai tesukelia atmetimo reakciją. Natūralu, kad ne visi žmonės gali ar nori mesti rūkyti ir tai yra kiekvieno suaugusiojo reikalas“, – paaiškina odontologė.
Vis tik čia gydytoja pabrėžia, kad rūkantys pacientai savo burnos sveikatai turėtų skirti ypatingą dėmesį ir laikytis ypač geros individualios burnos higienos, reguliariai lankytis pas odontologą arba burnos higienistą profilaktiniams dantų patikrinimams.
