Kodėl mes tikimės, kad kiti įgyvendins mūsų troškimus?
Turime skirtingą vaikystės patirtį – daugumą mūsų tėvai besąlygiškai mylėjo, rūpinosi, gynė ir palaikė. Tačiau kai kurie tėvai elgėsi kitaip – ilgai palikdavo vaikus vienus, šaltai su jais bendraudavo, nereaguodavo į jų prašymus. Jei vaikui nepavyksta išsireikalauti tėvų dėmesio, jis jaučiasi nereikalingas. Vėliau jis laikosi įsitikinimo, kad nėra vertas meilės.
Jei negavome pakankamai tėvų meilės ir dėmesio, alkstame jų visą gyvenimą ir, kai augame, bręstame, trokštame kitų žmonių meilės.
Jei negavome pakankamai tėvų meilės ir dėmesio, alkstame jų visą gyvenimą ir, kai augame, bręstame, trokštame kitų žmonių meilės. Mes tikimės, kad mylimieji užpildys šią spragą. Ir jei pajuntame kieno nors gerumą, esame pasiruošę visiškai pasitikėti tuo žmogumi. Mes tikime (kaip vaikystėje): jei „gerai“ elgsimės, mūsų išrinktasis mus būtinai įvertins ir pamils. Bet jei jis dar kol kas nepasiruošęs šitam vaidmeniui, mes nutraukiame santykius, neleisdami jiems augti.
Štai 5 populiariausi lūkesčiai, kurie kenkia santykiams:
1. Partnerystė laiminga, jei abu mylimieji skaito vienas kito mintis ir atspėja norus. Taip taip, mes norėtume sakyti: „Jis supranta mane iš pusės žodžio. Aš jį jaučiu per atstumą. Tarp mūsų egzistuoja telepatinis ryšys“. Kai žmonės ilgai gyvena kartu, jie iš tiesų puikiai pažįsta vienas kitą ir numano, ko tikėtis. Bet vis vien mintis, kad kažkas turi atspėti mūsų troškimus ir skaityti tarp eilučių, veda į nusivylimą ir tiesiog prasilenkia su realybe.
2. Puikūs santykiai būna tada, kai juose nėra konfliktų. Nesusipratimų kyla visoms poroms. Kaip gerai jos besutartų. Tačiau kai kurie žmonės taip įnirtingai tiki, jog laimė su barniais nesuderinama, kad nuolat stengiasi išvengti net mažiausio konflikto. Tačiau neišsakytos nuoskaudos tyliai kaupiasi, o paskui gali išsiveržti netikėtai nelauktai – ir su tokia jėga, kad nustebsite.
3. Santykiai turėtų likti tokie pat idealūs, kaip per medaus mėnesį. Tvirtas ryšys atsiranda tada, kai santykiai keičiasi ir auga. Kiekvienas mūsų išgyvename krizes ir pakilimus, keičiasi mūsų požiūriai ir prioritetai. Jei manote, kad santykiai turi būti tokie, kaip pažinties pradžia, tai tiesiog neigiate žmogiškąją prigimtį.
4. Laimingos poros visą laiką kartu. Ir jie neatsibosta vienas kitam. Taip, partneriams reikia kuo daugiau laiko praleisi kartu, kad būtų galima geriau pažinti kitą, išlaikyti šiltus santykius. Tačiau juk kiekvienas turime savų interesų ir kiekvienam tiesiog būtina rasti laiko pabūti su savimi. Jei primygtinai stengsimės vaidinti Siamo dvynius, ilgainiui pastebėsime, kad kitas žmogus mus ima erzinti.
5. Jei dėl santykių reikia „dirbti“, vadinasi, jie niekam tikę. Vienas iš klaidingiausių įsitikinimų, kad harmoningi santykiai turi vystytis tarsi savaime. Kai tik poroje atsiranda trintis, ima kilti konfliktų, kažkodėl manoma, kad apsirikome, rindamiesi partnerį. Tačiau jokie santykiai išsyk negali būti idealūs. Kaip ir gyvenime, taip ir santykiuose su kitu žmogumi, mes darome klaidų, pasimokome ar nepasimokome iš jų, bandome iš naujo ir vėl klystame. Jei jau pirmas konfliktas verčia suabejoti ar tai TAS žmogus, verta savęs paklausti, ar esame apskritai pasiruošę rimtiems santykiams.
