1. Balinimo efektas priklauso nuo dantų emalio storio, įgimto atspalvio, žmogaus amžiaus, gyvenimo būdo (mitybos, žalingų įpročių ir t. t.), burnos higienos.
2. Balinti galima tik sveikus natūralius dantis. Šios procedūros patartina vengti vaikams iki 16 metų, nėščioms ir krūtimi kūdikį maitinančioms moterims. Ji pavojinga peroksidui alergiškiems asmenims.
3. Kiek pašviesėja dantys po balinimo procedūrų kurso? Išbalimo laipsnis priklauso nuo dantų pigmento tipo ir kaip tiksliai atliekama procedūra.
4. Pagal Europos Sąjungos rekomendacijas, dantų balinimo priemonėse, skirtose naudoti namuose, vandenilio peroksido koncentracija neturėtų viršyti 6 proc., o karbamido peroksido – 18 procentų.
5. Daugelis balinamųjų pastų tik nušveičia apnašas nuo viršutinio dantų emalio sluoksnio. Turinčios cheminių baliklių, abrazyvinių dalelių yra veiksmingesnės, bet jų negalima naudoti be pertraukų.
6. Dėl dantų perplombavimo, protezavimo į odontologą reikia kreiptis po balinimo procedūrų kurso.
7. Neretai dantys patamsėja po jų šaknų gydymo. Tokią bėdą irgi padės įveikti odontologas: jis išbalins pakenktus dantis iš vidaus, t. y. „įvesdamas“ į šaknis specialių aktyviųjų medžiagų. Procedūrą reikia kartoti keletą kartų, kol negyvo danties spalva pašviesėja iki siektinos.
8. Jau sukurta dantis balinamųjų priemonių be peroksido (veiklioji medžiaga yra reaktyvusis (O -) deguonis), kurios neįjautrina dantų ir dantenų. Kad jomis pasinaudojus dantys išliktų balti kuo ilgiau, kasdienei burnos higienai patartina rinktis tokios pačios veikliosios medžiagos turinčią specialią dantų pastą, burnos ertmės skalavimo skystį.
9. Švelniai pašviesinti dantis, tiksliau – nušveisti jų emalį galima ir natūraliomis naminėmis priemonėmis: valgomąja soda, šviežiomis citrinų sultimis, medžių anglimi.
Galite išbandyti daktaro Ozo rekomenduojamą natūralaus balinimo būdą.
