Nuo kepimo sodos iki dantų trynimo banano žieve
Bananų žievė, valgomoji soda, braškės, kokosų aliejus ar net obuolių actas – tokias priemones yra girdėjusi „Eurovaistinės“ vaistininkė Fausta Barisevičienė. Ji sako, kad, norėdami išsibalinti dantis, žmonės dažnai ieško balinančios dantų pastos ar balinančių juostelių, bet retas domisi savo dantų sveikata ar suvokia, kad jau dabar natūraliai turi normalaus baltumo dantis.
„Vaistinėse sulaukiame nemažai klausimų apie dantų pastas, kurios padėtų išsibalinti dantis. Taip pat gyventojai dalinasi, kad jau yra išbandę ne vieną metodą, jog norimą rezultatą pasiektų namų sąlygomis. Deja, dažnai tenka nuvilti, paaiškinant, kad stebuklingų balinimo priemonių nėra, svarbiausia – tinkama burnos higiena“, – pasakoja Fausta Barisevičienė.
Pasak odontologės Gintarės Žmuidinavičienės, kiekvieno žmogaus dantys yra genetiškai užprogramuoti išbalti tik iki tam tikro lygio, o balinamoji pasta padeda pasiekti šviesesnį dantų atspalvį, nes tinkamai nuvalo dantį, tačiau nekeičia jo natūralaus atspalvio:
„Egzistuoja dantų baltumo skalė ir visi mes gimstame su skirtingu dantų atspalviu, kuris priklauso nuo emalio storio. Vadinasi, kad ir kiek mes balinsime dantis – jie niekada nepasieks šviesesnio atspalvio, nei mums genetiškai priklauso. Vis dėlto, dažnai pakanka gerai nuvalyti dantį, pasirinkti tinkamas priemones ir atspalvis jau atrodo kur kas šviesesnis. Būtent tokį efektą mums suteikia balinamosios dantų pastos“, – pasakoja odontologė.
Namų priemonės – padeda ar dar labiau pakenkia?
Girdėdama žmonių naudojamas namų priemones odontologė sako, kad jų veiksmingumas mažai tikėtinas, nes chemiškai jos paties audinio nepaveikia, be to gali ir pakenkti.
„Namų priemonės, pavyzdžiui, soda, yra šiurkščios. Jos nuvalo apnašą, bet danties struktūros nenubalina, o kaip tik nuo šveitimo plonina emalį. Dėl to šviečiasi vidinis audinys dentinas, kuris yra gelsvas, pigmentai labiau kaupiasi ant paviršiaus – įvyksta atvirkštinė reakcija“, – teigia G.Žmuidinavičienė.
Soda nuvalo apnašą, bet danties struktūros nenubalina, o kaip tik nuo šveitimo plonina emalį.
Vaistininkė, papildydama odontologę, atkreipia dėmesį, kad kai kurios priemonės gali ne tik neišbalinti dantų, bet ir sukelti šalutinių poveikių sveikatai: „Skalaujant burną obuolių actu yra tikimybė jo praryti ir taip sudirginti gerklę bei virškinamąjį traktą. Jautrią odą turintiems asmenims nuo kokosų aliejaus gali sudirgti oda aplink burną ar lūpas, o prarijus valgomosios sodos gali atsirasti virškinamojo trakto sutrikimų. Netinkamai naudodami šias priemones galime sukelti dantų ir dantenų pažeidimų, sutrikdyti skonio receptorius.“
Renkamės odontologo kėdę ar tinkamą dantų pastą?
Kalbėdama apie dantų balinimą odontologė Gintarė paaiškina, kad lazerinės dantų balinimo procedūros yra veiksmingos, nes veikia dantį chemiškai: „Yra specialios medžiagos, kurios, aktyvinamos lazerio šviesos, chemiškai veikia dantį ir jį nubalina.“
Pasak vaistininkės F.Barisevičienės, tokiu principu neveikia nei viena dantų pasta, tačiau sudėtyje gali turėti tam tikrų elementų, šviesinančių dantis.
Siekiant nuvalyti apnašas, dėmesį reikėtų atkreipti į pastos abrazyvumą (išreiškiamą RDA), o norint dantį nubalinti – atsižvelgti į tai, ar pastos sudėtyje yra peroksido. Tiesa, nors dantų balinimo priemonėse esantis peroksidas gali nubalinti dantis, jis, be kita ko, gali sukelti dantų jautrumą ir pakenkti emaliui, todėl priemones reikia rinktis ir naudoti atsargiai.
Tiek vaistininkė, tiek odontologė tikina, kad prieš bet kokias procedūras būtų tikslinga pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertintų dantų būklę ir pasakytų, kokiomis priemonėmis ir ar apskritai galima tai daryti.
Atsižvelgdamas į situaciją specialistas gali parekomenduoti, kokio abrazyvumo dantų pastą rinktis, kad ji nuvalytų dantų apnašas ir dantys atrodytų šviesesni, taip pat nepažeistų dantų. Specialistas gali patarti, kiek ir kaip dažnai tą priemonę būtų tinkama vartoti, nes nesaikingai vartojant net veiksmingumo patvirtinimus turinčias priemones galima sukelti rizikų dantims ir sveikatai.
