„Ji nusprendė patikrinti, ar krūties audinyje gali būti konservanto, naudojamo daugelyje kosmetikos priemonių ir, kaip teigia kosmetikos pramonės atstovai, kuris yra visiškai nekenksmingas ir negalintis prasiskverbti į organizmą. Krūties audinio mėginyje buvo aptiktas konservantas, ir ji pirmoji tai įrodė“, – rašoma straipsnyje.
Per pastarąjį dešimtmetį mokslininkai iškėlė klausimą, ar krūties vėžiu sergančių moterų skaičiaus padidėjimas tarp jaunesnės amžiaus grupės (iki 50 metų) nėra susijęs tiesiog su geresne diagnostika, nutukimu ar kitomis priežastimis.
Taip pat skaitykite: Krūties vėžio prevencija – ką būtina žinoti kiekvienai moteriai?
„Kokį poveikį aplinkai ir sveikatai turi įvairios cheminės medžiagos?“ – toliau klausia Rumbelow. Tarp jų ji išskiria parabenus, naudojamus daugelyje kosmetikos priemonių, ftalatus, naudojamus tam, kad daiktas būtų „lygus“: nagų lakuose, skystame muile ar netgi dušo užuolaidose, ir bisfenolį A (BPA), kuris naudojamas plastikiniams buteliams ir skardinėms gaminti.
JAV Ligų prevencijos ir kontrolės centras rado visas šias tris medžiagas daugiau negu 90 proc. amerikiečių šlapime. Moterų šlapime buvo daugiau parabenų ir ftalatų negu vyrų šlapime. Tai yra susiję su kosmetikos, ypač veido kremų ir kvepalų, naudojimu.
Taip pat skaitykite: Eksperimentas: kaip dvi savaitės be kosmetikos veikia odą ir plaukus
Moterų šlapime buvo daugiau parabenų ir ftalatų negu vyrų šlapime. Tai yra susiję su kosmetikos, ypač veido kremų ir kvepalų, naudojimu.
„Tačiau dar ne laikas panikuoti“, – teigia H. Rumbelow. Didžiosios Britanijos vėžio tyrimų centas (Cancer Research UK) teigia, kad nėra pakankamai duomenų, jog kuri nors iš šių medžiagų gali sukelti vėžį.
Tačiau, kaip paaiškėjo, kiekviena iš šių cheminių medžiagų turi tokį patį, nors ir nedidelį, poveikį hormonams.
Dėl to jie yra vadinami „endokrininės sistemos destuktoriais“. Jie gali paveikti estrogenus, ir, tikėtina, būti priežastimi tų vėžinių ligų, kurias veikia estrogenai, pavyzdžiui, krūties ir prostatos vėžio,“ – paaiškina Rumbelow.
Anot amerikiečių onkologo Williamo Goodsono, „Halifax“ projekto, vienijančio 174 mokslininkus iš viso pasaulio, nario, yra daugybė onkolgų, kurie pasakys: „Tai, kad mažos cheminių medžiagų dozės gali sukelti vėžį, yra įdomi idėja, bet jūs jos niekada neįrodysite.“
Tačiau, anot W. Goodsono, „niekas dar rimtai netyrė, ar tam tikras cheminių medžiagų mišinys gali sukelti problemą, kurios priežastimi niekaip negali būti pavienės cheminės medžiagos“.
Į Rumbelow klausimą, ką gi tada daryti, Goodsonas atsakė: „Aš stengiuosi nevartoti vandens iš plastikinių butelių ir maisto iš skardinių. Aš nevalgau dirbtinai užaugintos lašišos.“
Taip pat skaitykite: Marijos Duobaitės kelias į suvokimą: „Neverta kompleksuoti dėl apvalių formų. Svarbiausia – meilė sau“
„Mokslininkai teigia, jog jeigu cheminė medžiaga tiesiogiai nepažeidžia DNR, tai ji (cheminė medžiaga) negali būti vėžio priežastimi. Taip, tyrimų duomenys nėra tokie išsamūs, kaip norėtųsi, tačiau ignoruoti jų negalima“, – mano kitas „Halifax“ projekto narys Davidas Carpenteris.
JAV Ligų prevencijos ir kontrolės centras nustatė, kad šių dažų dalelės yra randamos 97 proc. amerikiečių kraujyje, daugiausia – paauglių kraujyje.
„Pagalvokite apie tai, kaip dažnai susiduriate su chemikalais namie. Pavyzdžiui, kai lakuojate nagus ar valote nagų laką, darykite tai patalpoje su gera ventiliacija. Geriausia tai daryti prie ventiliatoriaus, kuris būtų nukreiptas taip, kad jums nereikėtų įkvėpti garų“, – pataria D. Carpenteris.
„O kaip dėl karščiui atsparių aerozolinių dažų, kuriais yra dengiami dauguma baldų?“ – domisi Philippa Darbre. JAV Ligų prevencijos ir kontrolės centras nustatė, kad šių dažų dalelės yra randamos 97 proc. amerikiečių kraujyje, daugiausia – paauglių kraujyje. Tyrimai taip pat daro prielaidą, kad šių dažų cheminės medžiagos yra endokrininės sistemos destruktoriai.
Taip pat skaitykite: Grožio salonų pavojai: nagų lako buteliuke slypi vėžys?
Philippos Darbre asmeninė pozicija yra tokia, kad reikia kuo labiau riboti įvairių kūno priežiūros priemonių naudojimą. Ji naudoja plaukų šampūną, tačiau atsisakė veido kremo, o prausiasi paprastu, „senamadišku“ kietuoju muilu.
„Svarbiausias dalykas, kuris pakeitė mano mąstymą, yra tai, jog aš pradėjau labiau kreipti dėmesį į įvairias chemines medžiagas. Jeigu vanduo turi plastiko kvapą ar skonį, jeigu naujų baldų, valymo priemonių ar kvepalų kvapas yra labai stiprus, lyg „ką tik iš gamyklos“, aš stengiuosi viso to atsisakyti“, – teigia straipsnio autorė Helen Rumbelow.
