„Biofirst“ klinikos gydytoja dermatovenerologė, medicinos mokslų daktarė Silvija Kontautienė teigia, jog pasiryžusiems pasidaryti tatuiruotę reikėtų įsigilinti į šios procedūros niuansus ir netgi pasitarti su gydytojais specialistais.
– Jeigu norime pasidaryti tatuiruotę, ką turime žinoti?
– Pastaruoju metu tatuiruočių populiarumas didėja, o visuomenėje paplitusi nuomonė, kad tai paprasta ir nerizikinga procedūra. Sprendimas dėl tatuiruotės dažniausiai būna asmeniškas, todėl net ir sergantys lėtinėmis ligomis pacientai vengia pasitarti su savo gydytoju, bijodami išgirsti neigiamą nuomonę, o tatuiruotes atliekantys meistrai paprastai neturi reikiamos kvalifikacijos suteikti atsakymus į rūpimus klausimus.
Visgi ši procedūra saugi ne kiekvienam.
Absoliučių kontraindikacijų tatuiruotėms nėra, o santykinės kontraindikacijos yra lėtinės odos ligos (žvynelinė, plokščioji kerpligė, baltmė – dėl Kebnerio fenomeno išsivystymo rizikos, kai ligai specifiniai bėrimai randasi tatuiruotės srityje) ir pigmentiniai apgamai bei kiti pigmentiniai odos pažeidimai procedūros srityje (tatuiravimo metu apgamai traumuojami, todėl didėja odos melanomos išsivystymo rizika, be to, tatuiruotei naudojami dažai gali pakeisti apgamo išvaizdą, o tai trukdo teisingai įvertinti apgamo struktūrą ir galimus pokyčius).
Planuojant tatuiruotę aknės pažeistoje odoje ar esant polinkiui formuotis hipertrofiniams, keloidiniams randams, būtina kritiškai įvertinti galimą estetinį tatuiruotės vaizdą – tokia tatuiruotė jos savininko greičiausiai nepapuoš.
Esant įgimtoms ar įgytoms širdies ydoms, imuninės sistemos supresijai (infekuotiems ŽIV, sergant onkologinėmis ligomis) ar vartojant imunosupresantus, didėja infekcinių komplikacijų rizika, todėl prieš kūno tatuiravimą būtina pasitarti su gydytoju dėl profilaktinio antibiotikų kurso. Be to, apie šį pavojų rekomenduojama įspėti ir tatuiruočių meistrą, kad procedūra būtų atlikta kuo sterilesnėmis sąlygomis.
Dėl įgimtų ir įgytų kraujo krešėjimo sutrikimų ar vartojant kraują skystinančius vaistus (aspiriną, orfariną) padidėja kraujavimo rizika procedūros metu, o po tatuiruote gali susidaryti hematoma (kraujosruva). Sergantiems cukriniu diabetu, dėl didesnės infekcijos rizikos ir blogesnio žaizdų gijimo, nerekomenduojama tatuiruoti pėdų ir blauzdų sričių. Be to, neretai tatuiravimo procedūra užtrunka keletą valandų, todėl būtina pasirūpinti priemonėmis, padėsiančiomis išvengti hipoglikemijos.
Tatuiruotės nerekomenduojamos nėščioms ir maitinančioms moterims. Šiai grupei galima nepavojinga alternatyva – laikinos augaliniais dažais atliekamos tatuiruotės.
– Kokia tatuiruočių dažų sudėtis? Ar dažai gali pakenkti?
– Tatuiruočių dažai nėra aprobuoti vartoti injekcijomis į odą kosmetiniais tikslais, be to, juose galima rasti medžiagų, kurios sutinkamos spausdintuvų rašalo ar automobilių dažų sudėtyje. Ypač didelį pavojų kelia savos gamybos dažai, kurių sudėtis ir galimas poveikis sveikatai neaiškūs. Kita labai dažna problema – nesterilaus vandens naudojimas dažams skiesti.
Tradiciškai dažų sudėtyje randami nedideli metalų druskų kiekiai. Kaip dažikliai tatuiruočių dažuose naudojami titanas ir aliuminis, taip pat gali būti randama stibio, arseno, berilio, chromo, kobalto, švino, nikelio ir seleno. Vidutinio dydžio tatuiruotėje gali būti nuo 1 iki 23 mikrogramų švino (leidžiama nežalinga dozė iki 0,5 mikrogramų per dieną). Visgi kol kas nėra žinoma, ar toks metalų kiekis gali sukelti toksinį poveikį.
Žalingi gali būti ir tie tatuiruočių dažai, kuriuose kaip dažikliai naudojami ne metalai, o organiniai pigmentai: 20 proc. Europoje naudojamų šių pigmentų sudėtyje randama aromatinių aminų, pasižyminčių kancerogeniniu poveikiu.
Nereikėtų pamiršti, kad kūno tatuiravimas – invazinė procedūra, todėl, atliekant ją nesteriliais, kraujo produktais užterštais instrumentais, gali būti pernešamos tokios infekcijos, kaip ŽIV, B ir C hepatitai, stabligė, tuberkuliozė. Siekiant sumažinti krauju plintančių infekcijų riziką, kai kuriose šalyse ribojama galimybė tapti kraujo donoru nuo 4 iki 12 mėn. po atliktos tatuiravimo procedūros.
Tatuiruotės gali apsunkinti kai kuriuos medicininius sveikatos tyrimus. Pavyzdžiui, atliekant MRT (magnetinio rezonanso tyrimą), galimas deginimo ir tinimo pojūtis tatuiruotės srityje, o dažų pigmentai gali pabloginti MRT vaizdų kokybę. Ši komplikacija dažnesnė turintiems dideles juodo rašalo tatuiruotes, kuriose gausu geležies oksido.
– Kaip tatuiruotė ir jos dažai paveikia odą?
– Tatuiruotė pažeidžia odos vientisumą, todėl vienos dažniausių komplikacijų yra hematomos (kraujosrūvos) ir infekcijos. Tatuiruočių dažų komponentai gali sukelti odos alergines reakcijas, pasireiškiančias odos bėrimais ir niežėjimu tatuiruotės srityje. Itin dažnai alergizuoja raudonos spalvos dažai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir azo junginių.
Rečiau alerginės reakcijos pasireiškia žalios, geltonos ir mėlynos spalvos dažams. Alerginės reakcijos nebūtinai išsivysto iškart po procedūros – aprašyti atvejai, kai įsijautrinimas dažų komponentams pasireiškė prabėgus keletui mėnesių ar metų. Retesnė komplikacija – granulomų ir keloidinių randų (mazgų) formavimasis tatuiruotės srityje.
– Ar tiesa, kad tatuiruočių dažai kaupiasi organizme ir gali sukelti sveikatos problemų? Pavyzdžiui, pasirodo pranešimų, kad dažai kaupiasi limfmazgiuose ir tai gali būti supainiota su vėžiu?
– Per giliai suleidus tatuiruotės dažo, pigmentai patenka į poodinius audinius ir sudaro neryškių ribų tamsios spalvos pavienes ar daugybines, susiliejančias dėmes, žiedus. Kai kurie pigmentai limfagyslėmis gali migruoti į limfinius mazgus, kur nusėdusios didesnės dalelės sukelia uždegimą.
Padidėję, pakitusios spalvos limfiniai mazgai būdingi ir piktybinei ligai – odos melanomai. Tačiau uždegiminius ir navikinius pokyčius galima atskirti tiek atliekant limfinių mazgų tyrimą ultragarsu, tiek pašalintą limfmazgį tiriant mikroskopu. Vėžines ir uždegimines ląsteles padeda atskiri ir specialūs tik odos melanomos atveju aptinkami žymenys.
– Kadangi permanentinis makiažas yra taip pat tam tikra prasme vadinamas tatuiruote, ką reikėtų žinoti apie šioms procedūroms skirtus dažus? Ar jie yra saugūs? Ar negali pakenkti?
– Permanentinis makiažas taip pat yra tatuiruotė, nes, siekiant kosmetinių tikslų, dažas suleidžiamas į odą. Todėl permanentinio makiažo ir tatuiruočių kontraindikacijos ir galima žala sveikatai yra tos pačios.
Atliekant permanentinį makiažą akių srityje, ypač atsargūs turėtų būti glaukoma sergantys asmenys – po šios procedūros liga gali paūmėti. Taip pat rekomenduojama vengti permanentinio makiažo pirmuosius 6 mėn. po atliktos akių operacijos. Jei numatomoje procedūros srityje yra gyjančių žaizdų ar randų, permanentinis makiažas rekomenduojamas ne anksčiau kaip po 1 metų.
Asmenims, kuriems dažnai kartojasi lūpų pūslelinė, prieš atliekant permanentinio makiažo procedūrą lūpų srityje, gali būti rekomenduojamas profilaktinis priešvirusinis gydymas.
Permanentinis makiažas dėl galimo kenksmingo poveikio nerekomenduojamas vaikams iki 18 metų amžiaus, nėščioms ir maitinančioms moterims.
– Nors tatuiruotę galima pašalinti, kyla klausimas, ar lieka kokių nors žymių? Tai skausminga procedūra? Kiek tokių procedūrų prireikia?
– Tatuiruočių šalinimui plačiai naudojamas gydymas pulsinės šviesos lazeriu. Siekiant visiško tatuiruotės pašalinimo, gali prireikti nuo 2 iki 20 gydymo lazeriu procedūrų – šis skaičius priklauso nuo tatuiruotės dydžio, rūšies ir paciento pageidaujamo rezultato.
Dekoratyvinės tatuiruotės skirstomos į mėgėjiškas ir profesionalias. Mėgėjiškos tatuiruotės atliekamos naudojant anglies pagrindo rašalą ir paprastai būna neįmantraus piešinio bei mažo tankumo, palyginti su profesionaliomis tatuiruotėmis. Dėl šių savybių mėgėjiškas tatuiruotes palyginti nesunku pašalinti pulsinės šviesos lazeriu.
Profesionalioms tatuiruotėms būdingas ne tik sudėtingas piešinys, daugiaspalviškumas, bet ir didelis tankumas. Profesionalios tatuiruotės atliekamos naudojant organinius (azo dažai) ir neorganinius (kadmis, gyvsidabris, kobaltas, varis, geležies oksidas, titano dioksidas, anglies rašalas) komponentus. Siekiant pašalinti profesionalias tatuiruotes, prireikia daugybės gydymo lazeriu procedūrų, o rezultatas ne visada toks, kokio tikisi pacientas – kai kuriais atvejais tatuiruotės neįmanoma pašalinti visiškai arba lieka nepageidaujamų odos pakitimų po atliktų lazerio procedūrų (randų, pigmentinių dėmių).
Lazerio procedūros nėra skausmingos – jų metu jaučiamas nestiprus dilgčiojimas. Itin bijantiems skausmo procedūros sritį galima patepti vietinio poveikio anestetiko kremu.
