– Dažnai mums atrodo, kad vandens geriame netgi daugiau negu rekomenduoja mitybos specialistai. Tačiau kūno sudėties analizė dažnai parodo, kad vandens išgeriame per mažai. Kodėl?
– Paprastai per pirmąsias tris lieknėjimo savaites svoris krenta raumeninio audinio sąskaita, būtent dėl jo mažėjimo ir yra fiksuojamas vandens trūkumas. Vanduo kaupiasi raumenų, ne riebalų ląstelėse, štai kodėl remiantis kūno masės analizatoriais vyrų organizmas dažniausiais turi vidutiniškai 5 proc. daugiau vandens nei moterų – jų raumeninė masė yra didesnė.
– Ar yra simptomų, kad organizmui trūksta vandens? Juk dažnai nejaučiame troškulio, tačiau tyrimai rodo, kad geriame nepakankamai.
– Troškulys yra pats geriausias vandens trūkumo indikatorius. Tačiau nejausti troškulio galima dėl įvairių priežasčių – lėtinių ligų, senatvės, intensyvios susikaupimo reikalaujančios veiklos, psichinės įtampos. Dažnai aiškus dehidratacijos simptomas yra galvos skausmas, dezorientacija, sausa oda ir kt. Ilgesnį laiką nepapildant vandens atsargų didėja vidinė kūno temperatūra ir žmogų gali ištikti šilumos smūgis, koma, vėliau mirtis.
Kad vanduo gyvybiškai svarbus, žinome visi. Rečiau susimąstome apie kitus vandens trūkumo simptomus, kurie taip pat įtakoja kasdienį mūsų gyvenimą. Pavyzdžiui, vandens trūkumas vaikams gali sukelti hiperaktyvumą (dėmesio sutrikimas), o tai įtakoja mokymosi kokybę. Negebėjimas susikaupti gali žymiai pabloginti ir suaugusio žmogaus produktyvumą.
– Kiek iš tikrųjų reikia išgerti vandens? Skaičiuoti geriau pagal svorį (30 ml vienam kg kūno masės) ar pagal ūgį (10 ml vienam ūgio centimetrui)? Ir kaip įsivertinti fizinį aktyvumą – kiek vandens pridėti, jei dirbame-judame-sportuojame daugiau?
– Nei pagal ūgį, nei pagal svorį tiksliai vandens poreikio neapskaičiuosime. Svarbūs yra fizinis aktyvumas, dienos ritmas, oro temperatūra ir net drėgnumas. Optimalu vadovautis vandens trūkumo simptomais, geriausi indikatoriai yra troškulys ir šlapimo spalva. Jei šlapimas yra ryškiai geltonos spalvos, tai signalas, kad inkstams reikia daugiau „gerti“ net jei nesijaučiate ištroškę.
Įprastai rekomenduojama išgerti nuo 200 iki 500 ml vandens valandą prieš aktyvų sportą. Vėliau, jei, pavyzdžiui, bėgate, atsigerti galite kas 20-40 minučių, tačiau vandens kiekis labai priklauso nuo bėgimo tempo, prakaitavimo dėl aplinkos temperatūros, taip pat jūsų ūgio ir svorio.
– Kokį vandenį reikia gerti – iš čiaupo, filtruotą ar mineralizuotą? Ar vanduo iš tiesų išplauna iš organizmo mineralines medžiagas, todėl bent dalis vandens turi būti mineralizuota?
– Faktiškai vanduo iš čiaupo yra toks pat, kokį geriate iš nusipirkto butelio. Tačiau jei daug sportuojate – daug prakaituojate, tokiu atveju su prakaitu pasišalina žmogui reikalingos druskos. Todėl sportininkams rekomenduojama gerti mineralizuotą vandenį.
– Gal patogiausias ir sveikatai naudingiausias sprendimas – patiems pasipildyti vandenį mineralais miltelių pavidalu?
– Gal ir taip, bet reikia žinoti proporcijas, tarkime vienas litras vandens ir beveik gramas druskos tikrai atstatys natrio trūkumą, tačiau jei druskos įbersite daugiau, sau tik pakenksite. Saugiausias būdas mineralizuotą vandenį pirkti vaistinėje ar tiesiog parduotuvėje, kur kiekiai bus aiškiai standartizuoti kiekiai.
Projekto partneriai:
