Abiejų – tiek Augustės, tiek Gretos – gyvenimai susiję su mada. Augustė baigė menų gimnaziją ir interjero dizaino studijas, tačiau didžiausia jos svajonė, pasak jos pačios, visada buvo mados dizainas, o mada – neatsiejama gyvenimo dalis nuo ankstyvos paauglystės. Tad, pasikausčiusi interjero dizaino srityje, ji ėmėsi veiklos, artimos širdžiai ir pačios gyvenimo būdui – įkūrė tvarios mados prekių ženklą.
Praėjusiais metais prie jos prisijungė mados rinkodaros studijas baigusi Greta: „Mane mada irgi lydi visą gyvenimą, dar paauglystėje mėgau įdomiau apsirengti. Dabar gyvename tokiais laikais, kai naujo dviračio neišrasi, todėl ir pasirinkome eiti tvarios mados keliu, atsižvelgdamos į tai, kas šiandien svarbu pasauliui.
Be to, pamatėme, kad Lietuvoje ta niša dar nėra labai užpildyta, o mums tai artima ir rūpi. Taigi dabar tai tapo pagrindine mūsų veikla, kuriai skiriame išties daug laiko, nes stengiamės pasiūlyti pačias geriausias atrinktas prekes, kasdien leidžiamės į jų paiešką.“
Pasirinkome eiti tvarios mados keliu, atsižvelgdamos į tai, kas šiandien svarbu pasauliui.
Kalbėdamos apie savo veiklą merginos pasijuokia, kad ne visada lengva atrastą „perliuką“ perleisti kitiems. „Kai ėmiausi šios veiklos, sunkiausia būdavo sau pasakyti, kad visų drabužių ir daiktų nepasiliksi, nes tikrai norėdavau absoliučiai viską pasilikti sau!“ – juokiasi Augustė.
Merginos taip pat džiaugiasi, kad priėmė sprendimą, be drabužių, į savo veiklą įtraukti ir interjero detales bei baldus. „Labai gerai, kad mūsų veikla apima tris sritis. Būna, kad drabužiai pabosta, tada gali pereiti prie interjero detalių, o kai pabosta jos – prie baldų. Toks veiklos pobūdis padeda sudominti ir išlaikyti klientą. Jiems smalsu: „O kas šiandien, kuo nustebinsite?“ Ta įvairovė pagyvina ir pritraukia.“
Apie tai, kaip gimė tvarios mados prekių ženklas, nuo ko viskas prasidėjo, kur ieško tų unikalių, ypatingų drabužių ir daiktų, kaip nustato jų vertę, kokių planų turi ateičiai ir kaip keičiasi žmonių požiūris tvarios mados klausimu, Greta ir Augustė papasakojo 15min GYVENIMUI.
– Auguste, jūs esate šio sumanymo, šios veiklos pradininkė. Kas paskatino to imtis?
Augustė: Mada mano gyvenime visada buvo šalia. Būdama paauglė norėdavau stilingai apsirengti, bet, aišku, pinigų tam neturėjau. Šeimoje nesu vienintelis vaikas, tad visiems reikėdavo drabužių ir nesinorėdavo dėvėti tų, kurie tiesiog atliko.
Taigi jau tada važinėdavome po dėvėtų drabužių turgus. Tuo metu man buvo labai gėda iš ten rengtis, tad tai darydavau slaptai. Bet jau tada pajutau, kad už tiek mažai pinigų randu tiek daug gerų drabužių. Apėmė azartas, o, pamenu, būdama 16-os radau kažkokį vardinį drabužį, tada išvis užsidegė akys (šypsosi).
Taip tie mano drabužiai metų metus kaupėsi, kol vieną dieną nutariau, kad turiu jų per daug. Pradėjau juos fotografuoti, kelti į internetą ir pardavinėti, kartais sudėdavau ir kokį derinuką ar šiaip padarydavau įdomesnes nuotraukas. Žmonės pradėjo tuo domėtis, atsirado paklausa. Kažkada pasvarsčiau, kad su visu tuo reikia ką nors daryti. Taip ši idėja / veikla ir gimė.
– Taigi pradėjote nuo drabužių, o ilgainiui veiklą papildėte interjero detalėmis ir baldais. Papasakokite, kaip viskas taip pasisuko?
Augustė: Mums buvo aktualus vartotojiškumo klausimas ir norėjosi pakeisti tiek jauno, tiek vyresnio žmogaus įpročius – atgaivinti tą seną daiktą ir panaudoti jį dar ne kartą ir ne du, nes daiktai, pagaminti praėjusio amžiaus devintajame–dešimtajame dešimtmečiuose, yra itin geros kokybės. Ir dabar ypač norime paskatinti jaunimą į visa tai žiūrėti atsakingai, nes jie yra auganti naujoji karta.
Viskas prasidėjo nuo drabužių – labai gilinomės į šią nišą. Kadangi man artimas ir interjero dizainas, ir dabar šia veikla užsiimame dviese su Greta, iš antrų rankų nutarėme siūlyti ne tik drabužius, bet ir interjero detales bei baldus.
Ir pačioms labai smagu ne tik dėl to, kad užsiimame dar tokia nepopuliaria Lietuvoje veikla, bet ir dėl to, kad dėvėtų drabužių parduotuvėse atrastais drabužiais rengiame laidų vedėjus. Tai puikiausias įrodymas, kad ir televizijoje galima atrodyti labai stilingai už mažą kainą.
Greta: Priežastis, kodėl pasirinkome rengti televizijos laidų, podkastų vedėjus, žinomus žmones, kuriuos socialiniuose tinkluose seka daug žmonių, – nes norime parodyti, kad bet kuris žmogus, neišleisdamas didelių sumų, gali pasipuošti kokybiškais, garsių prekių ženklų drabužiais ir atrodyti labai gerai.
Augustė: Ne visi galėtų sau leisti nusipirkti, tarkime, „Burberry“ švarką. O čia gali – galbūt už 20, galbūt už 50 eurų. Ir jis neatrodys prasčiau nei iš parduotuvės. O sutaupytus pinigus galėsi panaudoti kitur – pavyzdžiui, išvykti į kelionę.
Daiktai, pagaminti praėjusio amžiaus devintajame–dešimtajame dešimtmečiuose, yra itin geros kokybės.
– Kur ieškote daiktų, kuriuos parduodate?
Greta: Pradžia buvo Lietuvos dėvėtų drabužių parduotuvės. Atsikeldavome ir važiuodavome per visą Lietuvą ieškoti vadinamųjų perliukų. Tik čia nėra taip paprasta rasti daug gerų daiktų ar garsių prekių ženklų, nes jų nėra daug ir juos labai greit nuperka.
Aišku, galima rasti „fake“ (liet. „padirbtų“) prekių ženklų drabužių, todėl reikia labai atsakingai rinktis, žiūrėti prekės kokybę, medžiagos sudėtį ir t. t.
Augustė: Iš pradžių apsiribojome Lietuva, bet ilgainiui pamatėme, kad to nepakanka, tad įžengėme į užsienio rinką. Dabar daugiausia siunčiamės prekes iš užsienio, turime tiekėją Vokietijoje. Pas juos tai labai populiaru, tad ir pati kontaktuoju su ten gyvenančiais giminaičiais, dėdė man parodo ypatingų daiktų, kuriuos atsirenkame ir parsisiunčiame.
Greta: Lietuvoje rasti gerų dalykų sudėtinga, o jei ir pavyksta, jų nebūna tiek daug. Dabar pačios fiziškai į užsienį nevykstame, bet visas darbas puikiai vyksta internetu: mums atsiunčia nuotraukas, mes išsirenkame norimas prekes ir čia jas sėkmingai parduodame.
– Kokius kriterijus taikote daiktams, kurių ieškote? Ar, tarkime, drabužiai būtinai turi būti vardiniai?
Greta: Ne, nebūtinai. Mes tiesiog ieškome išskirtinių drabužių, o tokių dėvėtų drabužių parduotuvėse tikrai galima rasti. Vilkėsi kokią atrastą suknelę ir būsi vienintelė, o ne kaip iš greitosios mados parduotuvių, kai ateisi į vakarėlį ir dar trys panelės vilkės tokią pat.
Taigi mes ieškome tiek išskirtinio dizaino, tiek vintažinių, tiek prabangių prekių ženklų drabužių. Ne paslaptis, kad žmonės mėgsta prekių ženklus, ir pastebėjome, jei kabo paprastas švarkas ir žinomo prekių ženklo, renkasi pastarąjį. Mūsų siekis ir yra pasiūlyti įvairovę, nes matome, kad mūsų klientas yra labai įvairus.
Augustė: Turime tokių gerbėjų vyrų, kuriems patinka tik vintažiniai drabužiai ir jie turi būti tik devintojo arba dešimtojo dešimtmečio. Turime klienčių moterų, kurioms patinka prabanga ir jos perka tik vardinius drabužius.
– O ką darote su dėvėtų drabužių parduotuvėse, sendaikčių turguose atrastais daiktais? Ar tiesiog kokį nuperkate, tokį ir parduodate?
Augustė: Priklauso, koks tai daiktas. Jei turi didesnių brokų, stengiamės juos sutvarkyti. Bet, jei tai yra vardinis daiktas, stengiamės jo neliesti, nes jis turi savo autentiką. Tačiau yra drabužių, kuriuos nupirkusios sutvarkome, išvalome – pavyzdžiui, kokią odinę striukę, ar susiuvame sagutes, jei jų trūksta. Tikrai yra drabužių, prie kurių reikia padirbėti, juos iščiustinti, kad galėtum parduoti.
Ieškome tiek išskirtinio dizaino, tiek vintažinių, tiek prabangių prekių ženklų drabužių.
Žmonėms patinka matyti realų vaizdą – kaip tas drabužis iš tiesų gula, krinta, todėl rengiame fotosesijas, kuriose pačios vilkime parduodamus drabužius, ir nedarome jokių užslėptų triukų – t. y. drabužių nugaroje nesusegame ir nesiauriname, kad jie atrodytų idealiai, parodome juos tokius, kokie yra, sąžiningai nurodome dydžius ir kitą informaciją. Pastebime, kad taip drabužiai ir greičiau nuperkami.
Greta: Stengiamės tiesiog parodyti labai artimą vaizdą paprastam žmogui, o ne ištobulintų formų modelį.
– Kaip nustatote drabužio kainą?
Augustė: Mes dažniausiai žiūrime rinkos kainą. Jei tai yra brangesnis drabužis, žiūrime, už kiek jis parduodamas aukcionuose, taip pat naršome internetą, kiek kainuotų tokia pat ar panašų kodą atitinkanti prekė. Tikrai neuždedame kainų „iš oro“, visada atsižvelgiame į rinką, nes svarbiausia yra suprasti to daikto vertę.
Greta: Jei, tarkime, drabužis yra žinomo prekių ženklo, bet jau padėvėtas, mes tikrai tos kainos neužkeliame vien dėl vardo, atsižvelgiame į prekės būklę. Manau, vienas mūsų sėkmės veiksnių ir yra protinga kaina. Dar iš nė vieno žmogaus negirdėjome, kad yra per brangu.
Augustė: Taip pat visada atsižvelgiame į tai, ar galėtume tą daiktą įpirkti pačios. Ir kartais mums net nebėra prasmės vieną ar kitą prekę įdėti į savo internetinę parduotuvę, užtenka pasidalyti „Instagramo“ paskyroje ir jį nuperka per keletą minučių.
Tikrai neuždedame kainų „iš oro“, visada atsižvelgiame į rinką, nes svarbiausia yra suprasti to daikto vertę.
– Kodėl savo veiklą pavadinote „Sey Yes“? Ką reiškia šis pavadinimas?
Augustė: Angliškai norėjau pasakyti: „Pasakyk „taip“ madai iš antrų rankų, suteik tai prekei dar vieną šansą.“ O žodis su raide „e“ vidury – kad iš abiejų pusių skaitytųsi lygiai taip pat. Tai reiškia, kad yra cirkuliacija ir viskas eina ratu, grįžta ir niekada nesibaigia.
– Kokių planų verslo atžvilgiu turite ateičiai?
Augustė: Kol kas visa prekyba vyksta internetu, bet labai dažnai iš žmonių sulaukiame užklausų dėl fizinės parduotuvės. Turime minčių plėstis, šiuo metu kaip tik ieškome patalpų, kurios tam tiktų.
Greta: To tikrai labai reiktų, nes vienas kambarys jau tapęs sandėliu: ten – ir drabužiai, ir interjero detalės, ir baldai (juokiasi).
Augustė: Taip pat artimiausiu metu planuojame surengti pop-up stiliaus renginį, kur žmogus galėtų ateiti gyvai susipažinti, pasižvalgyti ir galbūt ką nors sau išsirinkti.
Greta: Nes yra žmonių, kuriems nedrąsu pirkti internetu, ypač dėvėtą daiktą, mano, kad gali būti kas nors nuslėpta ir pan.
Augustė: Yra dvi žmonių kategorijos: vieni negali įsivaizduoti drabužio ant savęs, matydami jį tik internete, jiems reikia pačiupinėti medžiagą, apsivilkti tą drabužį ir pan. O kitiems užtenka pamatyti ir jie jau perka. Mūsų noras – pritraukti ir vienus, ir kitus, ir suteikti galimybę drabužį pasimatuoti.
– Sugebėti atrasti vadinamųjų perliukų ir neužtrukti valandų valandas parduotuvėse, kaip liaudyje sakoma, reikia turėti akį. Tai jūs veikiausiai ją tikrai turite? Nes yra žmonių, kurie sako: buvau, pažiūrėjau, nieko neradau. Tačiau kitas atranda.
Augustė: Manau, kad taip. Mes sekame trendus, žinome, kas patinka, turime skonį, stilių, tikrai greitai galime pamatyti – yra kas nors gero ar nėra vienoje ar kitoje parduotuvėje. Bet nėra taip, kad tik nueini ir randi, tai nėra labai lengva ir išties užima daug laiko. Todėl man labai džiugu, kad žmonės supranta ir vertina, jog tam, kad gautų galutinę prekę, paaukota labai daug laiko, į tai sudėta daug idėjų ir stiliaus niuansų.
Greta: Dažnai tenka susidurti, kad žmonės nueina, keletą drabužių pakilnoja, pažiūri ir išeina, o paskui stebisi ir klausia: „Kaip tu randi tokių prekių?“ Norėdamas rasti, kiekvieną drabužį turi pažiūrėti, pačiupinėti, tiesiog nuoširdžiau to darbo imtis.
Norėdamas rasti, kiekvieną drabužį turi pažiūrėti, pačiupinėti, tiesiog nuoširdžiau to darbo imtis.
Augustė: Manau, čia prisideda dar ir tai, kad mes domimės mada, skaitome knygas, vartome žurnalus, klausomės podkastų „Youtube“, sekame tendencijas ir t. t. Ir, kai koks derinys ar drabužis užkabina akį, tose drabužių parduotuvėse bandai ieškoti analogo. Gal yra paprasčiau, kai turi tikslą, ko ieškai, tada greičiau ir atrandi.
– Pokalbio pradžioje Augustė užsiminė, kad dėvėtais drabužiais rengiasi nuo paauglystės ir kad tuo laiku būdavo gėda tai pasakyti viešai. Dabar laikai pasikeitė. Rengtis iš dėvėtų drabužių parduotuvės yra praktiškai mados reikalas. Tačiau vis dar atsiranda žmonių, kuriems tai labai nepriimtina. Kokių nuomonių, atsiliepimų, pastebėjimų sulaukiate jūs? Ir ką galėtumėte pasakyti – ar tikrai žmonės keičia savo požiūrį šiuo klausimu?
Augustė: Yra tokių žmonių, net ir artimoje aplinkoje tokių turiu, kurie niekada to nedarytų, nes tai jiems – ne prestižas, jiems drabužis turi kvepėti ir jie mėgsta rengtis tik iš firminių drabužių parduotuvių.
Bet vis daugiau susiduriu su tais žmonėmis, kuriems tai faina, kurių didžiąją dalį garderobo sudaro tvarios mados drabužiai. Aš pati neseniai nuėjau į naujų drabužių parduotuvę ir neradau nieko, kas man patiktų. Medžiagos – prastos kokybės, ir man net gaila mokėti 20 eurų už paprastą maikutę, kuri susidėvės po trijų skalbimų.
Greta: Savo aplinkoje taip pat turių vieną pažįstamą žmogų, kuris labai palaiko mus su Auguste dėl šios veiklos, bet sako, kad pats negalėtų rengtis dėvėtais drabužiais. Klausiu: kodėl? Sako, kad jam labai svarbu aura, jis nežino, kas tą drabužį dėvėjo prieš tai, ką veikė dėvėdamas tą drabužį. Bet tokią nuomonę tenka girdėti vis rečiau, nes, kaip ir sakė Augustė, vis daugėja žmonių, kurie tai palaiko, supranta, mėgsta ir patys tai daro.
Augustė: Aš skaičiau statistiką, kad 2022 m. tvarioji mada pralenks greitąją – visi pirks aukcionuose, inernetu iš antrų rankų ir smuks greitosios mados verslas. Nes tampa vis smagiau turėti kokį išskirtinį drabužį, atrodyti originaliai.
