Gimęs moteriškų apatinių drabužių ir lininių audinių parduotuvės savininkų šeimoje, Hugo buvo jauniausiais iš penkių vaikų ir jau paauglystėje suprato, kad privalės perimti tėvų verslą. Žinodamas savo ateitį, todėl neturėdamas didelių ambicijų mokslams, Hugo Bosas pradėjo dirbti tėvų krautuvėlėje ir taip iš arčiau susipažino su tekstilės bei siuvimo pramonės subtilybėmis.
Sugrįžęs po Pirmojo pasaulinio karo, 1923 metais įkūrė savo kompaniją atidarydamas siuvyklą, kurioje dirbo 20-30 siuvėjų, pagal užsakymus gaminančių marškinius ir odines aprangos detales. Vienądien sulaukus didelio užsakymo pasiūti rudus uniforminius marškinius, Hugo Bosas nenujautė, kad juos užsivilks būtent nacių partijos šturmo būrio smogikai ir pradėjo savo kompanijos kaip marškinių tiekėjo partijai reklamą, dėl ko vėlesniais metais kilo daug ginčių ir kritikos.
1929 metų Vokietijos ekonominė krizė smogė ir Hugo Boso vadovaujamai kompanijai, kuri atsidūrė prie bankroto ribos. Stengdamasis išgelbėti savo verslą, Hugo sąmoningai įstojo į NSDAP partiją taip užsitikrindamas naujų užsakymų gavimu.
Viso gyvenimo pasiekimu Hugo Bosas laikė suteiktą galimybę siūti lauko uniformas Vokietijos armijai ir kariniam oro laivynui, kas užtikrino ne tik aukštos kokybės audinių tiekimą, geras apmokėjimo sąlygas, bet ir galimybę plėtrai. Iki 1942-ųjų „Hugo Boss“ pardavimai išaugo net dešimt kartų, tačiau džiaugimasis sėkme truko labai trumpai, nes kompanija buvo priversta parduoti uniformas su itin minimalia pelno marža, kas ir vėl ilgainiui privedė kompaniją prie bankroto ribos.
Po Antrojo pasaulinio karo Hugo Bossas patyrė pasekmių ir dėl paramos nacių režimui. Iš pradžių jis buvo priskirtas prie „aktyvisto“ ir nubaustas pinigine bauda, tačiau tai leido tęsti savo įmonės veiklą. Atsitiesus po užklupusios krizės ir kritikos jo atžvilgiu, Hugo Bosas pradėjo siūti ne vien uniformas, kurias, beje, Karlas Lagerfeldas vadino „seksualiausiu vyro drabužiu per visą žmonijos istoriją“, bet ir civilių drabužių modelius, kurie jau anuomet buvo pristatomi tarptautinėse mugėse.
Dėl priklausymo nacių partijai ir bendradarbiavimo su ja siuvant uniformas jiems, Hugo Bosas bylinėjosi teismuose, buvo nubaustas antra pagal griežtumą didele pinigine bausme ir iš jo buvo atimta kompanija. Nepaisant to, Hugo Bosas džiaugėsi išvengęs kalėjimo kameros, tačiau eidamas 63-iuosius, mirė nuo danties šaknų infekcijos.
Po Hugo mirties jo palikuoniams pavyko atgaivinti verslą ir susigrąžinti prarastą reputaciją. Kompaniją perėmus Hugo Boso anūkams Jochenui bei Uwe Holy ir sukūrus naują strategiją, kompanija tapo stipria pasauline mados sektoriaus žaidėja.
Dar 1989 metais pradedama kurti „Hugo Boss“ aksesuarų linija – akiniai nuo saulės ir rėmeliai korekciniams akiniams, iš pradžių kuriama tik vyrams, o vėliau ir moterims.
Ši linija nuo pat pradžių papildė prekės ženklo mados estetiką ir buvo mėgiama dėl savo itin aukštos kokybės, meistriškumo ir dėmesio detalėms. Tai buvo tarsi prekės ženklo įsipareigojimas kurti išskirtinius ir stilingus aksesuarus, kurie savo elegancija ir prabangos poskoniu leistų išpildyti net ir įnoringiausią įvaizdį.
Šiandien BOSS akinių kolekcija pasižymi dinamiškumu ir šiuolaikišku dizainu, kuriame žaidžiama formomis, lęšių spalvų gama ir medžiagiškumu, nepamirštant itin aukštos kokybės ir meistriškumo. Joje nėra iššaukiančių modelių, gamintojų siekis modeliuose įkūnyti praktiškumą, komfortą, neprarandant elegancijos.
BOSS renkasi drąsios, pasitikinčios savimi, žinančios ko nori ir kiekvienoje dienoje ieškančios išskirtinio, tačiau subtilaus stiliaus asmenybės. Tu taip pat gali #BeYourOwnBOSS.
Tik „Fielmann“ salonuose rasi didžiausią BOSS kolekcijos pasirinkimą, užsuk ir išsirink savo favoritą, nes akinių – kaip ir batų – privalai turėti ne vieną porą!
