Vyriškos mados konsultantas Ernas Moll daug metų dirbo modeliu. Tačiau nemano, kad išpuoselėtas kūnas, drabužiai ar sveikas maistas yra sietini su profesija. Kiekvienas žmogus turi rūpintis savimi, gerai atrodyti, tik tai turi vykti lengvai, natūraliai, be prievartos.
„Manau, kad mūsų jaunimas gražus, turiu daug pažįstamų, kurie neabejingi tam, kaip atrodo, mėgina įvairiausius stilius. Gal bendra masė atrodo pilkoka, bet, tarkim, savaitgalį išėjęs į miestą pamatai įvairiausių spalvų derinių, auskarų, šukuosenų. Neseniai buvau Londone – ten vyrauja vienas stilius: kostiumas, o deriniai prasideda nebent nuklydus į kokį rajoną. Gal mūsų bendras vaizdas priklauso nuo to, iš kurio pasaulio kampo grįžti? Jei vertinsime amerikietišką stilių, visa Amerika, išskyrus Los Andželą ir Niujorką, gana apsileidusi. Europa, esanti arčiau jūros, mums visada atrodys geriau, nes pietiečių toks stilius, kad viskas turi būti aptempta ir parodyta. Bet jei grįšime iš kraštų, kur svarbiausia – komfortas, vėl bus kitaip... Vis dėlto, lietuviai dabar pasitempę, moka kelti tikslus ir jų siekti.
Buvo metas, kai dirbau modeliu. Tai buvo smagus gyvenimo laikotarpis: pakeliavau, pažinau kitų kultūrų, parsivežiau į Lietuvą supratingumo, mokėjimo bendrauti su visais kaip su lygiais, nesvarbu, kas tas žmogus ir iš kur. Tiek man davė modelio darbas. Jis nepakeitė mano supratimo, kaip turi atrodyti žmogus. Aišku, kaip ir kiekvienoje profesijoje, norint pasiekti sėkmę reikia žinių ir daug pastangų. Modelių versle yra savotiškas kūno ir jo priežiūros kultas. Kūnas tampa investicija: nuo jo priklauso, kiek turėsi darbo, kokie bus tavo honorarai. Bet net tais laikais niekas nesakė, kad šiandien fotografuosime ką nors gražaus, o kitądien – ne. Atvykdavai į vietą, kur visi žinodavo, ko atvažiavai, dirbdavai kaip profesionalas su profesionalais. O aš pats savo išvaizdą visada vertindavau kūrybiniu atžvilgiu: man būdavo įdomu, koks daromas grimas, kokia kuriama nuotaika, kokia – koncepcija.
Prisižiūrėti kūną neperspausdamas turėtų kiekvienas. Tai neatima daug laiko, nėra prabanga.
Kita kalba, kad man nuo mažens imponavo graikų, romėnų skulptūros, visada buvo svarbus estetinis vaizdas. Todėl niekada nemaniau, kad sportas, sveikas maistas ar geri drabužiai yra kurios nors specialybės išskirtinumas. Elementaru: turi būti gražus sau ir kitiems. Eini gatve ir kas nors patraukia tavo akį: harmoningas vaizdas, spalvų derinys, daili figūra. Mes atkreipiame dėmesį, nes tai – estetiška. Prisižiūrėti kūną neperspausdamas turėtų kiekvienas. Tai neatima daug laiko, nėra prabanga. Pavyzdžiui, Lietuvoje pilna puikių sporto klubų, kur visą mėnesį gali dirbti sumokėjęs 19 eurų: tiek išleidžiame per porą vakarų, nuėję atsigerti kavos.
Aš nuo vaikystės piešiu. Pieštukas – artimiausias mano draugas. Tai, kas man patinka, mėginu perteikti popieriuje. Tas pats su anatomija. Tu gali žiūrėti į nuotraukas žurnale, bet geriau piešti savo ranką ir matyti, kokie ten raumenys. Turi būti pats sau pavyzdys, patikti sau ir kitiems. Į sergantį žmogų žiūrima atlaidžiai, bet kai jis pasveiksta, visi džiaugiasi: „O, kaip gerai atrodai!“ Jei žmonėms būtų vis tiek, koks tu, niekas nepastebėtų, kad pasikeitei, tapai sveikesnis ar gražesnis.
Jeigu tau madingas daiktas netinka, tai ir neliesk jo, susirask, kas yra tavo.
Drabužiai – labai svarbu, tik su jais turiu problemų. Giminėje yra itališko kraujo (ir atrodau aš ne visai kaip lietuvis), bet mano ūgis (195 cm) tikrai ne itališkas. Ir drabužių Lietuvoje man gana sunku rasti, todėl kartais džiaugiuosi, kad išvis ką nors gaunu, ir bandau sau prisitaikyti. Niekada nesukau galvos dėl stiliaus, nepersistengiau. Jeigu tau madingas daiktas netinka, tai ir neliesk jo, susirask, kas yra tavo. Aš pats – už kostiumą. Užsivelki švarką, kuris tau tinka, ir jau esi kitoks: turi pečių liniją, nugarą, visą stotą. Gera apranga paslepia trūkumus, keičia įvaizdį. Ir, atvirkščiai, net menkiausias dalykas, netinkamų geometrinių raštų parinkimas gali sudarkyti kūną... Nors tai – tik drabužiai, nereikia iš jų daryti kulto. Gerai yra tai, kas ateina lengvai, natūraliai, iš supratimo, ką ir kaip derinti. Atsidarai spintą ir žinai: imi šitą, tą ir aną. Penkios minutės – ir viso gero, tu jau mieste. Bet jei stovi prie veidrodžio ir kaip Cristiano Ronaldo ar Davidas Beckhamas dėlioji po vieną plauką – jau per daug...
Vyras niekada nebus gražus, jei turės piktų minčių ar kokių kėslų. Gal todėl, kad esu daug keliavęs, matęs visokių žmonių, jaučiu tai. Sprendžiu iš veido, mimikos raukšlių, iš to, kaip jis stovi, kaip sėdi. Viskas iš vidaus ateina į išorę.
Yra ir kitų komponentų, kurie traukia arba atstumia, bet čia jau sunku daryti apibendrinimų, nes tai – labai individualūs dalykai. Tave gali erzinti kito kvepalai. Arba balso tonas. Ir jei tas balsas nervina, visai nebesvarbu, ką jo savininkas vilki ar kuo kvepia. Žmogus yra visuma, ir viskas – svarbu.“
